Į 15min dėl situacijos Raseinių ligoninėje kreipėsi vietos gyventoja. Moteris pasakojo, kad šio miesto ligoninės konsultacinėje poliklinikoje ketino užsiregistruoti kardiologo konsultacijai.
Iš karto laisvo laiko vizitui ji ieškojo per e.sveikatą, o nepavykus to padaryti ji paskambino tiesiogiai į registratūrą.
„Tačiau registratorė pasakė, kad priregistruota žmonių jau visiems metams. Taip, visiems metams. Aš net garsiai nusistebėjau.
Galiu bandyti į kitą miestą ar privačiai, bet ką daryti kitiems miesto gyventojams, vyresniems žmonėms, kurie tokių galimybių neturi?
Labai neįtikinamai skamba eilė visiems metams pas gydytoją kardiologą, kai tuo tarpu netoliese esančioje Kelmėje pas kardiologą patekti galima daug greičiau“, – teigė raseiniškė.
15min paskambinus į Raseinių miesto ligoninės konsultacinės ligoninės registratūrą ir pasiteiravus, kada artimiausiu metu galima patekti pas gydytoją kardiologą, atsakymas irgi buvo toks pats: eilė – metams į priekį, niekuo padėti negalime.
Problema, nes trūksta specialistų
Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas sako, kad problema tikrai yra. Pagrindinė priežastis – kardiologų trūkumas.
„Trūksta specialistų. Šiuo metu pas mus 0,5 etato dirba viena kardiologė. Kiek pajėgia – tiek priima. Kardiologė yra puiki specialistė, norinčiųjų pas ją labai daug“, – sakė V. Merkliopas.
Pašnekovo teigimu, kardiologų trūkta ir kitose, tarp jų ir didžiosiose gydymo įstaigose. Be to, konkuruoti su didmiesčiais mažesnėms ligoninėms sunku.
„Sudėtinga. Nors mūsų darbo užmokestis yra tikrai konkurencingas, už etatą mokame virš 5 tūkst. eurų „ant popieriaus“ (virš 3 tūkst. eurų „į rankas“ – red. past.), plius yra dar mokama už konsultacijas ir galima užsidirbti daugiau. Jų atlyginimas, lyginant su kitais specialistais, yra vienas iš didžiausių. Matyt, trūkumas – poreikis yra didesnis, nei yra specialistų“, – kalbėjo V.Merkliopas.
Kardiologų trūkumo problema, sakė Raseinių ligoninės vadovas, yra jau ne pirmus ir ne antrus metus.
Paieškos – skelbimai, kvietimai – nėra sėkmingi, nors žinau, kad ir iš Raseinių yra baigusių studijas gydytojų kardiologų.
„Gal prieš 10 metų mes esame turėję du kardiologus, paskui viena gydytoja išėjo į Kauno ligoninę. Likom su viena, kuri dirba ne visu krūviu.
Paieškos – skelbimai, kvietimai – nėra sėkmingi, nors žinau, kad ir iš Raseinių yra baigusių studijas gydytojų kardiologių. Bet jos pasirinko darbą dideliuose miestuose“, – sakė V.Merkliopas.
Ligoninės vadovo nuomonė, išeitis ir sprendimas – ruošti daugiau šios specialybės gydytojų: „Norinčių būti kardiologais tikrai yra. Bet jų parengia tiek, kiek parengia.“
Dirba viena kardiologė ir tik pusdienį per savaitę
Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas, paklaustas, kokia situacija yra su kardiologais jų ligoninėje, atsako trumpai: „Sudėtinga.“
Kalbėdamas apie tai, kodėl gydymo įstaigos susiduria su kardiologų trūkumu, pašnekovas akcentuoja privačias klinikas, su kuriomis atlyginimo prasme neišeina konkuruoti.
„Privačiose yra priemokos už konsultacijas ir jie gali daugiau mokėti kardiologams, o mes su ligonių kasų įkainiais konkuruoti negalime.
Kėlėme šiuos klausimus ir aukštesniame lygyje, bet yra kaip yra. Kardiologai ateina pas mus ir sako, kad jų kaina yra tokia, ir jie nedirba“, – kalbėjo V.Smalinskas.
Kėlėme šiuos klausimus ir aukštesniame lygyje, bet yra kaip yra.
Vadovo teigimu, 5 tūkst. eurų atlyginimas „ant popieriaus“ nėra patrauklus: „Už 6 tūkst. irgi neįpirktume. Ne riba. Manau, kad jau artėjame prie 10 tūkstančių eurų. Ir aš suprantu kardiologą, nes jis dirbti eina ten, kur jam moka daugiau.“
V.Smalinsko nuomone, norit išspręsti šią situaciją reiktų pokyčių, keičiant esamą tvarką.
Šiuo metu Radviliškio ligoninėje dirba viena kardiologė – vieną pusdienį per savaitę. Anot vadovo, yra vilčių, kad ligoninėje rugsėjo mėnesį pradės dirbti dar vienas kardiologas:
„Dar išeitis galėtų būti gydytojai iš kitų šalių – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. Bet baltarusiams, kiek žinau, geras darbo sąlygas sudarė lenkai.
Ukrainiečių kiek jau atvažiavo, tiek jų yra, bet ypač rajonuose jie iš dalies išsprendė gydytojų problemą. Mes taip pat esame į darbą priėmę dvi ukrainietes, jos dirba slaugos skyriuje.“
Mažinamas nemokamų rezidentūrų skaičius
Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė kalbėjo kiek griežčiau. Pasak pašnekovės, Kelmės ligoninėje dirba trys kardiologai, kuriuos pavyko prisikviesti dėl asmeninių kontaktų. Tad eilės šioje gydymo įstaigoje trumpesnės – pas kardiologus galima registruotis rugsėjo pabaigai–spalio pradžiai.
E.Brazienė minėjo ir atlyginimus, kurie turi būti konkurencingi, taip pat normalias darbo sąlygas – gydymo įstaiga turi turėti reikiamą aparatūrą, medikams svarbi ir bendra ligoninės atmosfera. Pašnekovė antrino savo kolegoms ir dėl to, kad medikus nuvilioja privatus sektorius.
„Kodėl trūksta kardiologų? Visų pirma, nemokamų rezidentūrų skaičius kasmet yra mažinimas. Drastiškai, visose specialybėse. Tada jauni žmonės, baigę šešerių metų studijas, tampa medicinos gydytojais, o kadangi negauna jokios rezidentūros – išvažiuoja į užsienį. Mes tiesiog paruošiame specialistus užsieniui.
Ką mes darome? Kur ekonomistai, kur ministerija?
Čia yra nusikalstama veikla, taip negalima. Tai – valstybės išnaudojimas, išeikvojimas. Ką mes darome? Kur ekonomistai, kur ministerija?
Kaip šitaip galima – paleisti jaunus žmones, mažinant rezidentūrų skaičių? Ir nėra jokio plano. Arba yra mokamos rezidentūros vietos, ir ne visi gali susimokėti.
Kai kurių kitų specialybių ruošia per daug, kai kurių – per mažai. Drastiškai trūksta kardiologų, endokrinologų, neurologų, dermatologų“, – kalbėjo E.Brazienė.
Netiki ministro pažadais
Kalbėdama apie privataus ir valstybinio sektoriaus konkurencingumą, E.Brazienė mato liūdną pastarojo scenarijų.
„Mes negalime konkuruoti su privačiomis įstaigomis, nes ten gerokai didesnis atlygis. Aš matau, kad viešajam sektoriui gresia kolapsas, nieko nebus.
Privati medicina agresyviai eina į rinką ir kompensacijas gauna net iš ligonių kasų. Taip viešosios įstaigos tampa nekonkurencingos. Tai yra baisu“, – sakė E.Brazienė.
Kelmės ligoninės vadovės nuomone, nėra ženklų, rodančių, kad situacija gerėja. Jos nuomone, sveikatos reforma nėra pritaikyta Lietuvos situacijai: „Įsivaizduokit, jei Santaros klinikose, skubioje pagalboje, žmogus pasiima taloną ir laukia 20 valandų. Iš pacientų žinau. Šiauliuose irgi panašiai.
Uždarius (sumažinus paslaugų teikimą) mažesnes ligonines, ypač kaimo žmonėms pasiekti medikus bus sunku. Neatvažiuos į didesnes ligonines, jie vos iki Kelmės atvažiuoja. Mes, medikai, esame pasibaisėję.
Mes apie tai kalbame, rašome raštus – niekas nereaguoja, volu naikinamos mažosios ligoninės.
Esu Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos narė, Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos narė. Mes apie tai kalbame, rašome raštus – niekas nereaguoja, volu naikinamos mažosios ligoninės. O kas bus? Žmonės negaus medicininės pagalbos ir jie mirs.
Nevynioju į vatą ir sakau, kaip yra – taip baisu nebuvo dar niekada“, – kalbėjo E.Brazienė.
Anot E.Brazienės, jų regione normaliai veikiančios yra Kelmės ir Radviliškio ligoninės: „Visos kitos jau yra tiesiog sunaikintos. Kai lieka vienas gydytojas ir slaugytojas, ką gali tas vienas gydytojas? Nei reanimacijos, nei chirurgo, nei žaizdos susiūti. Dėl elementarios žaizdos veš į Šiaulius ir lauks virš paros?
Aš esu ne politinis žmogus, bet matau, kad su šios valdžios atėjimu vyksta nesąmonės. Klausiausi ministro interviu. Jis sako, kad mažės eilės. Kaip jos mažės, jei dirba daug gydytojų pensininkų? O kas bus, kai jie išeis?“
Per mėnesį – 78 konsultacijos
Komentuodami situaciją Raseiniuose Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai sako, kad, kiekvieną mėnesį šioje gydymo įstaigoje vidutiniškai suteikiamos 78 kardiologo konsultacijos.
„Eilių švieslentės duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius 57,3 proc. ligoninės pacientų pas kardiologą pateko per 30 dienų, 18,8 proc. konsultacijos laukė nuo 31 iki 60 dienų, 23,9 proc. – ilgiau nei 60 dienų.
Kiekvienoje gydymo įstaigoje paslaugų laukimo eilės yra skirtingos – jos priklauso nuo įstaigos teikiamų paslaugų apimties, besikreipiančių pacientų skaičiaus, įstaigos resursų, darbo organizavimo ir kitų veiksnių.
Ministerija ir kitos atsakingos institucijos imasi kompleksinių priemonių, kad eilės pas gydytojus mažėtų: mažinama gydytojų administracinė našta, perskirstomos specialistų funkcijos, tobulinama Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS), ir kt.
Ypatingas dėmesys skiriamas žmogiškųjų išteklių planavimui, skatinant gydytojus rinktis darbą regionuose ir didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių tose studijų kryptyse, kurių specialistų labiausiai trūksta Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
SAM teigia, kad siekiant gerinti kardiologo ir kitų labiausiai paklausių konsultacijų prieinamumą gyventojams, šiemet buvo atlikti paslaugų apmokėjimo tvarkos pakeitimai:
- Sutartys. Šių metų ligonių kasų sutartyse su gydymo įstaigomis išskirtos prioritetinės gydytojų specialistų konsultacijos – tokios, kurių prieinamumas susijęs su ligomis, turinčiomis didžiausią įtaką sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje. Todėl skirta daugiau PSDF lėšų visoms (ir viršsutartinėms) pacientams šiais metais suteiktoms kardiologų, neurologų, hematologų, onkologų chemoterapeutų, onkologų radioterapeutų bei endokrinologų paslaugoms apmokėti. Šiuo pokyčiu tikimasi padaryti šias konsultacijas labiau prieinamas pacientams, sumažinti eiles ir sudaryti finansinį pagrindą veikti „žaliesiems koridoriams“, t. y. sudaryti galimybę sunkiomis ligomis sergantiems pacientams gauti paslaugas greičiau, nelaukiant bendroje eilėje.
- Papildomi susitarimai. Teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus. Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios. Tuo tarpu ligonių kasos susitarimuose patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą. VLK skaičiavimais, susitarimais užtikrintas papildomas finansavimas leis šalies gydymo įstaigoms suteikti papildomai apie 200 tūkst. gydytojų specialistų konsultacijų, 1 300 sąnarių endoprotezavimo operacijų, 37 tūkst. dienos stacionaro ir 7,5 tūkst. dienos chirurgijos paslaugų. Metinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų poreikis šiam tikslui sieks 33,6 mln. eurų.
- Gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo tobulinimas (siejant jį su pacientui suteiktos paslaugos apimtimi). Nuo balandžio 1 padidintos gydytojų specialistų konsultacijų, kurių metu pacientui atliekama dvi ar daugiau procedūrų, kainos. Tokiu būdu gydymo įstaigos skatinamos suteikti pacientui daugiau paslaugų vieno apsilankymo metu. Didesnėmis kainomis pirmiausia bus apmokamos tų gydytojų specialistų konsultacijos, kurių kompetencijoje yra pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų diagnostika ir gydymas, ir dėl jų susiformuoja ilgiausios eilės gydymo įstaigose. Tai: kardiologo (suaugusiųjų ir vaikų), neurologo (suaugusiųjų ir vaikų), endokrinologo (suaugusių ir vaikų), akušerio ginekologo, dermatovenerologo, gastroenterologo, oftalmologo, otorinolaringologo, ortopedo traumatologo, reumatologo (suaugusiųjų ir vaikų) konsultacijos. Pakeitimams įgyvendinti numatyta skirti 17,3 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
