Raseinių meras apie sovietinius paminklus: turime visą puokštę „vertingų“ balvonų

Palaidojimo vietos antrinės ar net tretinės

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje istorikas Norbertas Černiauskas priminė jo ir kolegų atliktą 2015-2016 metais tyrimą apie Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vietas Lietuvoje ir atminties problemas. Jo teigimu, dauguma (beveik visos) palaidojimo vietų yra antrinės ar net tretinės, kas reiškia, kad žuvusieji nebuvo laidojami mūšių lauke ir pan., o perlaidoti.

„Memorialų tose palaidojimo vietose kūrimo pikas buvo maždaug 1948-1950 m., iš karto kurti kaip tam tikra Didžiojo tėvynės karo mito dalis. Tai skirtumas Lietuvos nuo kai kurių Rusijos vietovių, kur tos kapinės radosi kaip natūralios pagarbos žuvusiems vieta.

Per 30 metų tas mitas iš esmės Lietuvoje devalvuotas, buvo palaikomas tik per Rusijos tam tikrą propagandinę liniją. Kalbėdami su vietos bendruomenėmis, kurios gyvena šalia tų kapinių, tai bent jau prieš 5-6 metus labai maža dalis apskritai vertino tas kapines kaip išskirtinį objektą, vertą didelės pagarbos. Retai keltas klausimas, kad gal reikėtų iškelti tas kapines. Didžioji dalis laikėsi tokio humanistinio, pavadinkime, požiūrio, kad prie kapų apskritai nereikėtų lįsti“, – sakė N.Černiauskas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Norbertas Černiauskas

Jo teigimu, palyginti su kitų šalių praktikomis, kaip tokios kapinės tvarkomos, Lietuva išsiskiria tuo, kad jos prižiūrimos per paveldosauginę sistemą. Todėl esą akivaizdu, kad Lietuvoje trūksta vieningos sistemos visų karų žuvusių karių palaidojimo vietų reglamentavimui.

N.Černiauskas sakė, jau atliekant tyrimą siūlyta kurti tipinius tvarkymo būdus: „Didžiausią propagandos poveikį šitos vietos patyrė ne dabar, o prieš 10-15 metų, kai vyko masinė renovacija, finansuojama Rusijos valstybės, atsirasdavo naujos memorialinės lentelės, telktos vietos bendruomenės, net vietos politikai prisidėdavo prie organizacinių dalykų, švenčių. Mūsų ir buvo siūlymas, kad Lietuva pati imtųsi iniciatyvos, turėtų standartizuotus, aiškius sutvarkymo projektus, užrašus ir t.t.“

Memorialų tose palaidojimo vietose kūrimo pikas buvo maždaug 1948-1950 m., iš karto kurti kaip tam tikra Didžiojo tėvynės karo mito dalis.

Dabartiniame kontekste istorikas skatina įsigilinti, ar tikrai konkretus monumentas susijęs su palaidojimas, nes ne visi jie susiję. Tai vienas iš svarbių aspektų, imantis kokių nors veiksmų.

„Imantis veiksmų, man atrodo, labai svarbu užduoti klausimą, ar yra atsakoma, o kas po to. Nes kartais imamasi veiksmų dėl veiksmo, nežinant, kaip tos palaidojimo vietos atrodys ateityje. Kartais tai atrodo tiesiog neprofesionaliai“, – akcentavo N.Černiauskas.

Patirtis – P.Cvirkos paminklas

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis pabrėžė, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir ypač po Bučos įvykių tas „pasaulio išvaduotojų nuo nacizmo“ šlovinimas ir mitas subliuško, esą niekas jau tokio klausimo Lietuvoje net neturėtų kelti.

„Akivaizdu, kad tie pokyčiai, kurie dabar vyko, yra pakankamai laiku. Juo labiau, kad visuomenės, bendruomenės, savivaldybės, jų vadovai ėmė tą klausimą kelti“, – sakė viceministras.

Jo teigimu, ministerijai gera patirtis buvusi su Petro Cvirkos paminklu Vilniuje, kai aprašas keistas, panaikinta jo teisinė apsauga ir leista Vilniaus savivaldybei tą paminklą nukelti. Esą lygiai tokiu pačiu keliu einama su pakeitimais dėl memorialų sovietiniams kariams, išskiriant tik kapines, kad nebūtų „antkapių revizijos“.

„Visus raginome elgtis civilizuotai, sulaukti Vertinimo tarybos sprendimų ir, kai jie bus, tai bus viskas teisėta, nebebus teisinės apsaugos monumentams ir galės tuos darbus atlikti“, – sakė R.Mikaitis, primindamas, kad bent dalis savivaldybių atstovų norėjo skubėti su sprendimais.

Saugotini ne visi

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad Lietuvoje esama arti 300 paminklų, į Kultūros vertybių registrą įrašyta 160.

„Iš to 160-ies apie 114 turi vienokį ar kitokį atributą – paminklą, stelą, bareljefą ir pan., 46 turi tik reljefą arba želdinius. Tokie yra skaičiai. Daugelyje vietų, kur paminklai neneša agresijos, kiekvienu atveju reikėtų vertinti pagal istoriją ir pan. Turime visus tuos objektus apsirašę.

Savivaldybių iniciatyva yra aktyvi, šiuo metu yra kreipęsi apie 20 savivaldybių dėl 45 objektų, prašydami dėl informacijos. Visus prašymus esame peržiūrėję ir perdavę Kultūros paveldo centrui, kuris savo žmonėms išskirstė ir vyksta vertinimas“, – teigė V.Bezaras.

Iš tų minėtų 114 paminklų 28 nėra saugomi. Turbūt garsiausi pavyzdžiai yra Žaslių, Šėtos paminklai, Mažeikiuose, Marijampolėje turėjome.

Jo teigimu, bus pataisyti aprašai, išbraukiamos vertingosios savybės ir teikiama Vertinimo tarybai, kurios sprendimas ir lems tuos paminklus nukelti.

Apie ketvirtadalis besikreipusių savivaldybių gavo atsakymus, kad jiems nereikia laukti jokio sprendimo, nes arba pati savivaldybė turi vertinimo tarybą, arba tie objektai neturi vertingųjų savybių.

„Iš tų minėtų 114 paminklų 28 nėra saugomi. Turbūt garsiausi pavyzdžiai yra Žaslių, Šėtos paminklai, Mažeikiuose, Marijampolėje turėjome“, – sakė V.Bezaras.

Skaitytojos nuotr./Žasliuose raudonu skysčiu apipiltas sovietinio kario paminklas

A.Bautronis pasigenda aiškumo

Raseinių rajono meras Andrius Bautronis sakė, kad jo kraštas turi „visą puokštę balvonų“: „Kai kas bando vadinti monumentais, aš sakau, kad tai balvonai, nes jie nebūtinai susiję su ten palaidotais asmenimis. Kažkodėl kai kas bando interpretuoti, kad tokių balvonų nukėlimas yra kapų išniekinimas ir pan. Tai nėra nei ekshumacija, nei palaikų perkėlimas, tai tiesiog tų monumentų aiški idėja nukelti.

Raseiniuose iš penkių monumentų visi penki turi vertingųjų savybių, tai dabar pas mus labai diskutuojama, kuo tos savybės tokios išskirtinės – ar tai betonas su aukso dulkėmis, ar armatūra su pagerinta geležimi. Mes nenumaldomai laukiame Vertinimo tarybos išvados, taryba užsižaidusi ir taip ilgai nepateikia išvados, nors Raseiniai turbūt vieni iš pirmųjų kreipėsi.“

Kai kas bando vadinti monumentais, aš sakau, kad tai balvonai, nes jie nebūtinai susiję su ten palaidotais asmenimis.

Mero teigimu, šiuo metu skulptūros uždengtos: „Mes nuėjome kitu keliu, nedengėme kitų šalių vėliavomis, o tiesiog uždengėme juodu audeklu, sukalę jį ant medinio karkaso. Mes išsiuntėme KPD prašymą nukelti bent laikinai, nes artėja gegužės 9-oji ir bijome tam tikrų išpuolių, tad gal būtų galima nukelti skulptūras iki bus priimtas Vertinimo tarybos sprendimas dėl tolimesnių procesų.“

Jis kėlė klausimą ir dėl to, kur reikės tas skulptūras dėti nukėlus, esą Grūto parkas visų priimti neketina. Tad laikinai bent jau Raseiniai ras aikštelę sandėliuoti, bet kas toliau?

„Jeigu Vertinimo taryba panaikina vertingąsias savybes, mes jas galima utilizuoti, sumalti, skelbti aukcioną ir parduoti? Čia reikėtų valstybės balso, kas toliau. Arba KPD gali pasakyti, ką toliau daryti.

Kai kurios savivaldybės kelia klausimą, kas finansuos nukėlimą. Raseiniai tokios problemos nekelia, jau kam kam, bet balvonų nukėlimui Raseiniai pinigų turi. Bet išklausykit ir visą Lietuvą“, – kalbėjo Raseinių meras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Bautronis

Anot A.Bautronio, sprendimai priimami per lėtai, nors savivaldybės pasiruošusios tai daryti kur kas greičiau. „Aš manau, kad galėjome gegužės 9 dienai Lietuvoje neturėti nė vieno tokio monumento, kuris kažką primintų“, – įsitikinęs meras.

Norėtų vieningos pozicijos

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Raulinavičius pažymėjo dar vieną dalyką, kuris jo manymu labai svarbus – vieninga visų savivaldybių pozicija.

„Visai neseniai girdėjome pavyzdžių, kaip perdažomi tie simboliai (taip nutiko Širvintose, kur nuimta žvaigždė buvo perdažyta ir vėl užkelta – red. past.). Žmonės mato tuos dalykus, klausia, gal kažkam tai imponuoja. Turėtų būti labai aiški tvarka ir norėtųsi jos“, – sakė Tauragės atstovas.

Jis teigė, kad keisčiausia yra tai, jog tų simbolių skaičius auga: „Mes net patys nežinojome, kiek turime to vadinamo tokio turto.“

Kėdainių savivaldybės atstovas paminėjo, kad sulaukta ir Rusijos ambasados skambučio, tačiau esą stengiamasi spręsti taikiai viską – rajone buvo du tokie monumentai ir jie abu nukelti.

Vertinama įvairiai

Sovietinių paminklų nukėlimo klausimai visuomenėje tebesulaukia prieštaringų reakcijų. Vieniems dabartinė viešųjų erdvių desovietizacija atrodo skubota ir karštakošiška, kitiems – pavėluota.

Plačiau skaitykite čia: Griauti sovietinius paminklus – karštakošiška reakcija ar pavėluota būtinybė?

Šiuo metu į Lietuvos kultūros vertybių registrą yra įtraukta 160 iš maždaug 240 Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietų. Nors visos jos yra kultūros paveldo objektai, tačiau jose saugomi skirtingi dalykai.

99-iose vietose, be palaikų, yra saugomi paminklai, obeliskai ar postamentai. 61-oje palaidojimo vietoje, be įvairių atminimo ženklų, yra saugomi reljefas ar išplanavimo sprendiniai. 49 vietose saugomi išimtinai palaikai ir reljefas, tuo tarpu antžeminiams objektams nėra priskirtos jokios saugotinos savybės. Tuo tarpu 28 vietose iš minėtų 160-ies palaidojimo vietose esantys karių paminklai ar stelos nėra saugomi.