Taryba, keturiolikai narių balsavus prieš klausimo svarstymą, aštuoniems „už“ ir vienam susilaikius, išbraukė abu su direktoriaus skyrimu susijusius klausimus iš tarybos posėdžio darbotvarkės.
Klausimo išėmimą palaikę tarybos nariai motyvavo sprendimą tuo, kad klausimui pritarė ne visi komitetai, tai pat abejojo kandidato kompetencija ir tinkamumu eiti šias pareigas, svarstė, kad jeigu A.Milašauskas būtų išrinktas į Seimą, savivaldybei vėl reikėtų direktoriaus bei priminė merui, kad jis žadėjo siūlyti nepartinį kandidatą.
„Tai nėra žmogus, kuris buvo mums visiems pristatytas atitinkamai. Gerai, kad komitete išklausėme, bet negaliu net kažko sakyti apie asmenybę, nes aš jo nepažįstu, bet remiantis kriterijais, kuriuos mes iškėlėme visiems ankstesniems administracijos direktoriams, manau, žaidžiam pagal taisykles pačio mero įvardytas“, – siūlymą nesvarstyti kandidatūros posėdyje aiškino visuomeninio rinkimų komiteto „Rasai“ atstovas taryboje Steponas Nacius.
Meras savo ruožtu teigė nepartinio kandidato nesulaukęs ir iš jam oponuojančių valdančiųjų, be to, A.Griciaus teigimu, kandidatas buvo pasiryžęs sustabdyti savo narystę partijoje.
„Pradedate vieni kitais nepasitikėti ir baisu pamatyti atidarant ir suskaičiuojant biuletenius, nes o jeigu pamatysime ten ne tai, ką vieni kitiems papasakojome? Tik todėl mes to klausimo nesvarstome“, – replikavo „darbietis“ tarybos narys Valdemaras Jacikas.
Ankstesnis Raseinių savivaldybės administracijos direktorius „tvarkietis“ Algimantas Mielinis bei „darbiečių“ vicemerė Gitana Rašimienė naujosios valdančiosios daugumos iniciatyva iš pareigų atleisti praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Nuo to laiko administracijos direktoriaus pareigas eina jo pavaduotojas Jonas Kurlavičius.
Tarybos posėdžio metu Socialdemokratų partijos Raseinių skyriaus vadovas, tarybos narys Antanas Kilčauskas užsiminė, kad būtų linkęs teikti J.Kurlavičiaus kandidatūrą į administracijos direktorius.
Raseinių savivaldybė taip pat neturi vicemero. Kaip BNS yra sakęs A.Gricius, ši kandidatūra nebus svarstoma, kol nesibaigs teisminiai ginčai dėl atleistos ankstesnės vicemerės ir administracijos direktoriaus.
Nesutarimai Raseinių valdžioje prasidėjo, kai subyrėjo po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose suburta septynių „darbiečių“, septynių socialdemokratų ir trijų „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų koalicija. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma. Ją be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.
Naujoji dauguma kaltina merą neveiklumu ir dėl to prasidėjusia stagnacija, priekaištauja, kad jis nesirūpina pritraukti europinių lėšų, nebendradarbiauja su valdančiaisiais. Bandyta A.Griciui inicijuoti atleidimo procedūrą, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįžvelgė jo veiksmuose priesaikos sulaužymo.
Meras savo ruožtu teigia, kad esamoje situacijoje dirbti jam yra ypač sunku, ir pabrėžia, kad tarybos nariai pamiršta, jog jis yra ne tarybos, o rajono gyventojų tiesiogiai rinktas meras. A.Gricius taip pat atmeta oponentų kaltinimus ir teigia, kad jokie darbai savivaldybėje nėra sustoję.
Tiesioginiai merai Lietuvoje pirmą kartą išrinkti pernai metų kovą vykusiuose savivaldos rinkimuose.
