„Visada buvo požiūris, kad daugiau kaip dviejų juodų... dviejų juodaodžių krepšininkų komandoje neturi būti. Atsitiko taip, kad treneris Tomas Pačėsas mėgsta žaisti su juodais žaidėjais, juos kontroliuoti, auklėti ir viską daryti. Atsitiko taip, kad atsirado keturi juodi žaidėjai, susibūrė tokia, kaip pavadinti, jų gauja. Negalima taip – maksimum du juodaodžiai žaidėjai. Per dvidešimties metų praktiką aš galiu pasakyt – ir visos komandos taip turėtų daryti. Ne daugiau kaip du juodaodžiai“, – ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje porino G.Vainauskas.
Šie pasisakymai neliko nepastebėti. Jie išplito socialiniuose tinkluose ir buvo skambiai paviešinti Vakarų žiniasklaidoje, gerokai sugadindami Lietuvos krepšinio ir konkretaus klubo įvaizdį. Tiesa, G.Vainausko pademonstruotas rasizmas atskleidė žymiai platesnę visos Lietuvos problemą.
Nuolat sulaukia užgauliojimų ir diskriminacijos
B.Sabatauskaitės teigimu, visuomenės nuostatos kalbant apie kitos odos spalvos ar tautybės asmenis yra pakankamai neigiamos. Nėra tyrimo, kuris apibendrintų visų juodaodžių patirtį Lietuvoje, tačiau 2013 metais atlikta Lietuvoje gyvenančių afrikiečių kilmės asmenų apklausa parodė, kad visi jie vienaip ar kitaip patyrė rasizmo apraiškas. Kai kurie jų po trumpo gyvenimo Lietuvoje nusprendė tiesiog išvykti.
„Jie susidūrė su rasistiniais komentarais, neigiamomis nuostatomis darbinantis. Kai kada žmonės slėpdavo daiktus nuo jų“, – pasakojo B.Sabatauskaitė, pridurdama, kad G.Vainausko komentaras yra būtent tokio stereotipinio mąstymo ir iš nežinojimo kylančios baimės atspindys.
„Oficialiojoje statistikoje rasizmo apraiškos neatsispindi, nes teisėsaugos institucijos užėmė poziciją mažinti neapykantos nusikaltimų skaičių, bet tai daroma mažinant jų oficialų skaičių. Net remiantis atskirais prokurorais, jie pabrėžia, kad neapykantos nusikaltimai nėra užfiksuojami. Pažymima, kad buvo viešosios tvarkos pažeidimas ar chuliganizmas, kažkoks sveikatos sutrikdymas“, – kalbėjo ekspertė.
Sieja su nešvara ir nusikaltimais
B.Sabatauskaitė pastebėjo, kad dažniausi stereotipai yra juodaodžių siejimas su nešvara, nusikaltimais, terorizmo pavojumi. Dalis visuomenės kaltina juodaodžius dėl to, kad šie tariamai vilioja lietuvaites.
„Įsivaizduojama, kad jie yra purvini, lyginami su gyvūnais, kaltinama, kad vagia lietuvaites... Čia atsiranda ir rasės bei lyties aspektas, nes kaltinama, kad moterys lietuvės negali pačios pasirinkti. Atsiranda juodaodžiai vyrai ir jie jas pasiima, pavagia kažkokiu būdu“, – apie stereotipus pasakojo ekspertė.
„Taip pat vardinama, kad juodaodžiai siejami su teroristine veikla, nusikalstamumu“, – pridūrė ji.
G.Vainausko pasisakymų atveju jis gali sulaukti teisinio atsako jau kaip darbdavys, kuris diskriminuoja savo darbuotojus dėl jų odos spalvos. Juodaodžiai „Lietuvos ryto“ klubo krepšininkai turėtų galimybę kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ar net į teismą dėl diskriminacijos.
Visuomenė turėtų diskutuoti
Bet B.Sabatauskaitės manymu, žymiai svarbesnis yra visuomenės ir organizacijų pasmerkimas.
„Reikėtų kalbėti apie tokios nuomonės pasmerkimą, diskutuoti. Jei kalbėtume apie žodžio laisvės ribas, tai pono Vainausko pasisakymas negali būti prilygintas neapykantos kurstymui, bet reikalinga aiški klubo pozicija, taip pat Lietuvos krepšinio federacijos, rėmėjų vertinimas“, – sakė ji.
Jei kalbėtume apie žodžio laisvės ribas, tai pono Vainausko pasisakymas negali būti prilygintas neapykantos kurstymui, bet reikalinga aiški klubo pozicija, taip pat Lietuvos krepšinio federacijos, rėmėjų vertinimas, – sakė ji.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė užsiminė, kad nepaisant to, jog statistikoje lietuvių požiūrio į juodaodžius kitimas nematomas, tačiau praktika rodo, kad visuomenė progresuoja ir pradeda vis tolerantiškiau priimti kitos odos spalvos asmenis.
„Visuomenė Lietuvoje vystosi link to, kad atsiranda daugiau pagarbos, diskusijų. Diskusijos vis dažniau keliamos ir žiniasklaidoje, ir politikų gretose, mokyklose. Kalbant su juodaodžiais asmenimis, jie pabrėžė, kad nepaisant to, kad patiria daug piktų komentarų, jie sulaukia ir palaikymo. Įvardija ir tai, kad Lietuvoje susilaukia smalsumo, noro bendrauti, pažinti, bet ne neapykantos“, – pastebėjo ekspertė.
Rasizmo apraiškų nenurašo sovietiniam mentalitetui
Suversti visko sovietiniam mentalitetui ar vyresniam amžiui, neišsilavinimui, pasak B.Sabatauskaitės, nereikėtų. Per 27 nepriklausomybės metus Lietuva jau tolokai pažengė į Vakarus, tad asmenys gali laisvai patys formuoti savo patirčių vertinimus, atsakyti už nuomonę, kuri remiasi stereotipais.
„Kartais žmonėms, kurie daug laiko leidžia Vilniaus centre, atrodo, kad tokių nuostatų čia nėra, kad jos kažkur provincijoje, bet tiek teigiamos, tiek neigiamos nuostatos egzistuoja visur, ir dideliuose miestuose, ir mažesniuose“, – teigė ji.
„Lietuvą reikėtų atskirti nuo sovietinio auklėjimo. Praėjo daug laiko ir mes jau galėtume po truputį judėti kita linkme. Sovietiniai laikai neabejotinai padarė įtaką. Uždarumas nuo kito pasaulio, nežinojimas... Tie žmonės, kurie augo Sovietų Sąjungoje gali turėti įtaką ir jaunesniems asmenims, kurie auga toliau Lietuvoje, bet neatskirčiau ir to, kad senesni žmonės turi ir daugybę pagarbių nuostatų, tolerancijos kitokiems žmonėms“, – konstatavo B.Sabatauskaitė.
