2018 08 27

Rąstplėšis – senasis vyrų jėgos žaidimas

Jėgos žaidimai iki šiol gyvi kai kuriose pasaulio šalyse, o ypač kalnuotose vietovėse. Ten, kur išgyventi įmanoma tik būnant fiziškai stipriu ir ištvermingu. To ugdoma ir mokoma nuo mažumės. Dalį pasiruošimo užima būtent tokio tipo žaidimai. Lietuvoje kaimo vyrai taip pat atsipūsdavo ir garą nuleisdavo žaisdami lietuviškas imtynes, virvės stūmimą ar rąstplėšį. Dabar šalyje šis žaidimas gyvas tik senovės gyvenimą rekonstruojančių entuziastų dėka.
Senieji lietuvių žaidimai
Rąstplėšis / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Rąstplėšis, kaip ir kiti senieji jėgos žaidimai, neturi griežtų taisyklių. Kaskart susibūrus jas galimas pritaikyti prie esamos situacijos. Tiek pasunkinti, tiek palengvinti ar tiesiog sukurti netikėtumo faktorių.

Rąstplėšio arba dar kitaip vikingų futbolu vadinamo žaidimo gairės šiek tiek primena amerikietiškojo futbolo pagrindus.

Žaidimas vyksta stačiakampio formos aikštelėje. Iš jos turėtų būti pašalinti akmenys, šakos. Šiek tiek pasunkinant žaidimą galima aikštelę numatyti šlapioje pievoje arba pelkėje.

Aikštelės galuose paguldoma po apvalų skydą su metaliniu antskydžiu.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rąstplėšis – senasis lietuvių žaidimas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rąstplėšis – senasis lietuvių žaidimas

Suburiamos dvi komandos, kurios narių skaičius nėra ribojamas. Optimalus variantas, kai jas sudaro po 8-10 narių. Visi komandos nariai išsirikiuoja tiesia linija palei aikštelės galinę ribą.

Pagrindinis žaidimo įrankis yra 2-3 metrų ilgio rąstas. Jis gali būti nežievintas, tačiau svarbu, kad šakos būtų nukirstos prie pat kamieno. Norint pasunkinti žaidimą, rąstą galima nužievinti, sušlapinti vandeniu arba įtepti aliejumi.

Komandoms išsirikiavus, teisėjas aikštės viduryje į orą išmeta rąstą. Vyrai link jo bėgti gali pradėti tik šiam palietus žemę. Jų tikslas – rąsto galu pasiekti priešininkų komandos skydo metalinį centrą. Jeigu paliečiama rąsto vidurine ar kita dalimi arba rąsto galas paliečia skydą, bet ne jo antskrydį – taškas neskaičiuojamas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Senieji lietuvių žaidimai
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Senieji lietuvių žaidimai

Kovojant negalima spirti, smūgiuoti, užlaužti rankų ar kojų, smaugti, draskyti, naudoti kovų menus. Galimos imtynės, bet be laužimų ar kitų žalojančių veiksmų.

Rąstą galima apsikabinti, užgulti kūnu, stumti, traukti. Skydą galima uždengti savo kūnu ir taip stengtis apsaugoti nuo priešininko.

Imtynės ir susirėmimas leidžiami tik bendroje kovoje dėl rąsto. Atskiros dviejų žmonių kovos yra draudžiamos.

Jeigu rąstas prispaudė vieną iš žaidėjų arba jam gresia trauma – patys žaidėjai arba teisėjas laikinai stabdo žaidimą. Visi atsitraukia nuo rąsto per tam tikrą atstumą ir po ženklo vėl viską pradeda iš naujo.

Žaidėjai rungiasi basi. Patogumo dėlei ir be viršutinių drabužių. Patartina taip pat nusiimti auskarus, grandinėles ir kitus papuošalus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis