Vaikštant po šias kapines į akis krenta tai, kad įrašų lenkų kalba yra daugiausia. Žinant Vilniaus istoriją tai neturėtų stebinti – šis miestas visais laikais pasižymėjo daugiakultūriškumu, čia gyveno įvairiausių tautybių žmonės.
Rinkliava Poznanėje
Gal todėl nieko nestebina ir tai, kad šiandien Rasų kapinėse daugiausia turistų – būtent iš Lenkijos. O ir atnaujinami istoriniai antkapiai, koplyčios neretai būtent už Lenkijoje surinktas lėšas.
Štai Poznanėje lapkričio 1-ąją jau 17-ą kartą rinktos aukos Rasų kapinių atnaujinimui. Čia prie miesto kapinių savanoriai lankytojų laukė su aukų dėžutėmis ir kvietė prisidėti prie akcijos „Poznanės gyventojai Rasoms“. Šiemet tikėtasi surinkti rekordinę pinigų sumą, todėl net akcijos šūkis skambėjo „Siekiame rekordo!“
Po akcijos Vilniaus ir Vilniaus krašto mylėtojų draugijos Poznanės skyrius paskelbė, kad buvo surinkta 28,6 tūkst. zlotų (per 6,6 tūkst. eurų), o aukoti ragino politikai, menininkai, sportininkai, žurnalistai ir, žinoma, minėtos draugijos nariai.
Rekordo, tiesa, pasiekti nepavyko. Pernai Poznanėje surinkti 32 tūkst. zlotų (7,4 tūkst. eurų), jie buvo skirti atnaujinti Edwardo Lewald-Jezierskio kapą.
Šiemet surinkti pinigai bus skirti atnaujinti Juzefo Antonowicziaus kapą ir Mančinskių koplyčią. Būtent nuo pastarosios atnaujinimo idėjos ir prasidėjo aukų rinkimas 2000 metais Poznanėje. Tikimasi, kad kitąmet ši koplyčia jau parodys visą savo grožį.
Pirmoji rinkliavos akcija Poznanėje surengta 2000 metais. Per 16 metų šio miesto gyventojai suaukojo apie pusę milijono zlotų, už kuriuos restauruota keliolika antkapių Rasų kapinėse, Mančinskių, Malinovskių, Gimbutų, brolių Bonifratrų, Michalo Burhardto koplyčios.
Dirba ir ambasada
Prieš kelias dienas Lenkijos ambasada Lietuvoje paskelbė, kad jos pastangomis restauruotas Jadwigos Dudziec – lenkės, Armijos Krajovos karės, kuriai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas – kapas. Antkapio pašventinimo ceremonijoje dalyvavo pats Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Jarosławas Czubińskis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Rasų kapinių draugijos pirmininkė Alicja Klimaszewska, radijo stoties „Znad Wilii“ vadovas Česlavas Okinčicas, Vilniaus gyventojai.
Gydytojų iš Silezijos pastangomis Rasų kapinėse buvo restauruotas žinomo neurologo ir psichiatro, profesoriaus Karolio Władyczkos paminklas. Ta proga Rasose lankėsi Silezijos Gydytojų rūmų pirmininkas dr. Jacekas Kozakiewiczius kartu su delegacija.
Panašių pavyzdžių, kai Lenkijoje renkamos lėšos ir jos skiriamos būtent Rasų kapinėms atnaujinti, gausu.
Vilnius irgi turi planą
Lietuvoje apie šių kapinių atnaujinimą kalbama jau ne vienerius metus. Vilnius pagaliau turi planą ir žada kompleksiškai tvarkyti Rasų kapines. Ir net naudos tikimasi – atnaujintos istorinės kapinės esą sutrauks dar daugiau turistų.
Darius Daunoras, Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas, 15min yra tvirtinęs, kad Vilniaus savivaldybė šiuo metu iš visų istorinių kapinių pirmenybę teikia būtent Rasoms – rengiamas vienų seniausių ir unikaliausių Lietuvoje kapinių pirmojo etapo sutvarkymo projektas.
Pasak D.Daunoro, planuojama iki 2018 metų sutvarkyti slenkančius kapinių šlaitus, takus, restauruoti atrinktus paminklus ir koplyčias. Numatoma įrengti infrastruktūrą, kad europinio kultūros kelio paveldo objektas taptų saugus ir patogus lankytojams. Bus suremontuota 3,5 tūkst. kv. m takų, įrengtas pagrindinių takų apšvietimas, suremontuoti laipteliai, restauruotos šešios iš 12-os kapinėse esančių koplyčių, sutvirtinti šlaitai, įrengtas vandentiekis, vaizdo stebėjimo kameros, požeminiai atliekų konteineriai.
Vėliau bus tvarkoma tvora, likusios kapavietės ir paminklai, suremontuotos automobilių stovėjimo aikštelės, įrengti viešieji tualetai. Naujai įrengta informacinė sistema lankytojams suteiks informaciją apie kapinėse palaidotas iškilias asmenybes.
Rasų kapinės jau daugiau nei 200 metų nebuvo tvarkytos kompleksiškai.
Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad atsižvelgdama į biudžeto galimybes ir prioritetus, šiuo metu skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų finansuoti visiems kultūros paveldo objektams, tarp jų ir Rasų kapinėms. Šiam objektui iš viso numatyta apie 3 mln. eurų, 360 tūkst. eurų yra savivaldybės pinigai, o likusi suma atkeliaus iš ES fondų, kuruojamų Kultūros ministerijos.
Tikimasi, kad sutvarkius kapines jos taps dar didesniu kultūros turistų traukos objektu. Turizmo informacijos centro duomenimis, per metus Vilnių aplanko apie 930 tūkst. turistų, o 95 proc. Lietuvos turizmo agentūrų Rasų kapines yra įtraukusios į lankytinų objektų programą.
Rasų kapinės jau daugiau nei 200 metų nebuvo tvarkytos kompleksiškai.
