Nacionalinės teismų administracijos (NTA) duomenimis, Lietuvos teismai turi 102 tarnybinius lengvuosius automobilius, Konstitucinis Teismas (KT) – šešis. Aukščiausiasis Teismas taip pat turi 6 mašinas (iš jų 3 nenaudojamos ir bus nurašytos), Vyriausiasis administracinis teismas – tris. 38 teismų automobiliai yra senesni nei 1998 metų laidos.
Šių metų devynių mėnesių faktinės teismų transporto išlaikymo išlaidos siekė 423 tūkst. litų (per visus 2008–uosius išleista 1068 tūkst. litų). Prie šių išlaidų reikia pridėti atlyginimus 56 vairuotojams. Su išmokomis „Sodrai“ kas mėnesį jų darbui apmokėti išleidžiama 79,4 tūkst. litų, per metus – 952,8 tūkst. litų. Nuo kitų metų sausio 1–osios 33 vairuotojų etatus planuojama panaikinti.
Palyginti su ankstesniais metais, šiemet teismai transportui išlaidavo gerokai mažiau. Tokios „dietos“ niekas nesitikėjo, nes Teisėjų taryba apie taupymą anksčiau nė negalvojo.
Šiemet nė vienas teismas nenusipirko naujo automobilio. Priminsime, kad KT 2008–ųjų pabaigoje spėjo paišlaidauti įsigydamas naujų automobilių už 300 tūkst. litų.
Dar vienas pajamų šaltinis
Palyginti su ankstesniais metais, šiemet teismai transportui išlaidavo gerokai mažiau. Tokios „dietos“ niekas nesitikėjo, nes Teisėjų taryba apie taupymą anksčiau nė negalvojo. Dar 2007 metų vasario 22 dienos Teisėjų tarybos nutarime teisėjams buvo numatytos galimybės naudotis tarnybiniu transportu tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais.
Teismų automobiliai turi tarnybinio arba pareigybinio tarnybinio automobilio statusą. Pastaraisiais turi teisę naudotis teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai, NTA direktorius, jo pavaduotojai. Kiek iš 108 teismų automobilių yra pareigybiniai, kitaip tariant, skirti tik vadovams, nežino net NTA.
Tačiau valstybės pinigus dosniai dalijusi Teisėjų taryba nusprendė, kad aukštas pareigas teismuose ir NTA einantys asmenys pernelyg išlaidauja važinėdami asmeniniais automobiliais. Buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai vienas iš teismo vadovų naudojasi savo asmeniniu transportu, jis gali kas mėnesį gauti kompensaciją iki 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio degalų išlaidoms ir automobilio amortizacijai padengti. Paprastiems NTA ir teismų darbuotojams už asmeninių automobilių naudojimą tarnybos reikmėms gali būti mokama 0,3 VMDU dydžio kompensacija. Už šias kompensacijas neatsiskaitoma. 2009 metų 2 ketvirtį 1 VMDU siekė 2173 litus.
Kur vežiojami teisėjai?
Kam teismams apskritai reikalingi tarnybiniai automobiliai? Ar ne per didelė prabanga kasdien vežioti iš namų į darbą ir atgal teismo pirmininką, kuris uždirba pakankamai, kad galėtų nusipirkti asmeninę transporto priemonę? Kodėl būtina vežioti KT teisėjus motyvuojant, kad taip rūpinamasi jų saugumu?
Teisingumo ministrui ne naujiena, kad tarnybiniai automobiliai kartais naudojami dokumentams pristatyti.
„Iš tiesų klausimas pagrįstas ir dėl KT, ir dėl daugelio kitų teismų automobilių, – situaciją LŽ komentavo teisingumo ministras Remigijus Šimašius. – Man taip pat kyla klausimas, kiek iš tikrųjų teisėjams reikia važinėti? Visais atvejais proceso šalys pačios atvyksta į teismą. Galbūt tais atvejais, kai automobilis tikrai reikalingas teismo darbui, jį derėtų laikinai išsinuomoti arba pasinaudoti asmeniniu ir gauti už tai kompensaciją. Visos informacijos dėl automobilių naudojimo neturiu, tačiau su NTA į tai atkreipsime dėmesį ir bandysime ieškoti sprendimo.“
Taupo pašto sąskaita
Kauno apylinkės teismo pirmininkas Rimantas Sipavičius karštai gynė būtinybę turėti tarnybinį automobilį. „Mūsų teisme yra 54 teisėjai, teturime vieną automobilį, – aiškino pirmininkas. – Jis kasdien važinėja po Kauną į prokuratūras, policijos nuovadas, gydymo įstaigas, kartą per savaitę važiuoja į Vilnių, nuveža bylas. Mes taip taupome pinigus, skirtus pašto išlaidoms. Nors naudojamės pasiuntinių tarnybos paslaugomis, apskaičiavau, kad per kelis mėnesius sutaupėme 3 tūkst. litų pašto išlaidų.“
Teisingumo ministrui ne naujiena, kad tarnybiniai automobiliai kartais naudojami dokumentams pristatyti. „Mažuose apylinkių teismuose tarnybiniais automobiliais iš tiesų yra vežiojamos bylos ir kita medžiaga, susijusi su teismų darbu, – patvirtino R.Šimašius. – Tačiau analizės, kuri leistų teigti, kad būtent toks kurjerio funkcijų atlikimas yra efektyviausias ir geriausias, aš nesu matęs. Todėl negaliu pasakyti, kad jeigu tarnybiniu transportu vežiojamos bylos, tai yra pats geriausias būdas užtikrinti bylos pristatymą iš vienos vietos į kitą.“
