Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ekonovus“ atliekų laikymo, rūšiavimo, presavimo ir smulkinimo veiklą planavo šalia gyvenamosios ir rekreacinės paskirties teritorijų, o taršių veiklų atsiradimas čia prieštarauja Gargždų miesto bendrojo plano sprendiniams.
Be to, dar prieš kelerius metus, planuojant pramoninę veiklą mieste, priimtas sprendimas nedidinti bendro išmetamų teršalų kiekio.
„Įmonė tikina, kad jų vykdoma veikla neturės įtakos gyventojų gyvenimo kokybei, visas procesas vyks uždaroje erdvėje. Tačiau per metus jie planuoja išrūšiuoti arti 50 tūkstančių tonų atliekų, kasdien mūsų keliais važiuos po keliasdešimt sunkiasvorių automobilių.
Be to, ir Klaipėdos miesto patirtis rodo, kad realybė yra kitokia. Savivaldybės turi itin atsakingai priimti sprendimus dėl taršių įmonių kūrimosi jų teritorijose, tą rodo ir vienas po kito Lietuvoje kylantys skandalai dėl aplinkosauginių pažeidimų“, – po Tarybos sprendimo komentavo meras Bronius Markauskas.
„Ekonovus“ generalinis direktorius Romas Draskinis nurodė, kad jam sunku suprasti savivaldybės sprendimo motyvus.
„Atliekų tvarkymo objekte planavome perrūšiuoti ir perdirbimui paruošti nepavojingas antrinių žaliavų (tokių kaip popierius, plastikas) atliekas. Reikšmingą jų dalį būtų sudariusios būtent iš Gargždų ir rajono gyventojų surinktos antrinių žaliavų atliekos – taip tiesiogiai prisidėtume prie supančios aplinkos puoselėjimo, gamtos saugojimo.
Tokia ir buvo šio atliekų tvarkymo objekto paskirtis – perrūšiuoti antrinių žaliavų atliekas, atiduoti jas perdirbimui, taip suteikiant joms antrąjį gyvenimą, o kartu ir pasirūpinant, kad kuo mažiau atliekų atsidurtų gamtoje ar šimtus metų gulėtų sąvartynuose. Deja, keli asmenys viešojoje erdvėje aktyviai klaidino gyventojus šį atliekų tvarkymo objektą irgi vadindami sąvartynu ir gąsdindami nemaloniais kvapais. Juk komunalinės (buitinės, mišrios) atliekos čia nebūtų vežamos.
Gailiausiai, apmaudu, kad šios prasmingos veiklos nepavyko sklandžiai pradėti. Savivaldybei pristatėme TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą), nurodantį, kad atitikome visus jame esančius reikalavimus, pavyzdžiui, pasirinkome didelį ir aukštą angarą, kad atliekas pilti ir rūšiuoti galėtume patalpoje; artimiausias gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatas būtų ne arčiau kaip už 100 metrų (artimiausia sodų bendrija yra už 400 metrų); galiausiai, žemės sklypas apimtų tik pramonės sandėliavimo teritoriją“, – nurodo R.Draskinis.
Įmonė kol kas negali pasakyti, kaip elgsis po sprendimo.
„Žinoma, bet kuriuo atveju informuosime tiek gyventojų bendruomenę, tiek savivaldybę. Dialogas su savivalda mums buvo labai svarbus, deja, vienai pusei nenorint girdėti kitos, įtikint mitais, sunku pasiekti bendrą, aplinkos švarai ir tvarkai tokį svarbų susitarimą“, – sako jis.
