Panašius kadrus platinantys žmonės aiškina, esą vidutinė temperatūra iš tiesų nekyla, o toks įspūdis tariamai sudaromas orų prognozėms naudojant raudoną, nebe kitas spalvas. Jie daro klaidingas prielaidas – vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra jau yra maždaug 1,1 laipsnio aukštesnė nei XIX a. pabaigoje, o šios liepos pradžia buvo karščiausia savaitė pasaulio istorijoje.
Neįtiko Vokietijos žemėlapiai
Viena „Facebook“ vartotoja sekmadienį pasidalijo dviejų nuotraukų, kuriose matyti Vokietijos žemėlapiai su temperatūromis įvairiose jos vietovėse ir, kaip galima suprasti, televizijos orų pranešėjomis, koliažu.
-
Per tris žemynus nusirito karščio banga, sukėlusi gaisrus ir viršijusi rekordus
-
Pietų Korėjos prezidentas po potvynių žada visiškai peržiūrėti poziciją dėl klimato kaitos
-
Nauja karščio banga trijuose žemynuose grasina viršyti temperatūros rekordus
-
Kinija pranešė apie rekordinę liepos vidurio temperatūrą – 52,2 laipsnio Celsijaus
Viršutinėje nuotraukoje žemėlapis – žalias, nors temperatūra didžiumoje regionų turėjo viršyti 30 laipsnių, pietvakariniame pakraštyje – net pasiekti 36-37 laipsnius. Tik Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse ji tepakilo iki 23-26 ar vos 20 laipsnių.
Apatinėje nuotraukoje prognozuota kiek žemesnė temperatūra (20-24 laipsniai, tik pietiniuose regionuose turėjo pasiekti 26-28 ar net 32 laipsnius).
Prognozės buvo tai pačiai dienai – birželio 21-ajai, tik viršuje – 2017 m., apačioje – praėjusių metų.
Žemutiniame kadre matoma orų pranešėja, priešingai nei anksčiau, vilki kelnes ir palaidinę ilgomis rankovėmis, tad galima suprasti, kad lauke buvo kiek vėsiau. Bet žemėlapis nuspalvintas daugiausia raudona, taip pat – rausva ir gelsva spalvomis, todėl lyg ir galima „pajausti“ aukštesnę temperatūrą, mat raudona paprastai žymi didesnį karštį.
Kaip tik į tai atkreipė dėmesį internautai. „Klimato „atšilimas“ pagal TV propagandą“, – ironizavo minėta „Facebook“ vartotoja.
„Viršuje – 2017 m. paveikslėlis, kur temperatūra Vokietijoje vidutiniškai 5 laipsniais aukštesnė... – toliau komentavo ji. – Bet tai pateikiama žaliame fone, kaip normalus reiškinys....
Paveikslėlis apačioje – ta pati Vokietija 2022 m. – temperatūra 5 laipsniais žemesnė nei 2017 m. bet pateikiama grėsmingame raudoname fone, kaip „klimato atšilimo“ „ĮRODYMAS“... Išvada: dažniau žiūrėkite TV žinias ... ir būsite protingi...“
Taip pat skaitykite: Melagiena apie „melagieną“ dėl klimato kaitos: kodėl Švedijoje per 36 metus atvėso?
Jos mintimis pasidalijo kita internautė, o šios įrašu – ir galiūnas Žydrūnas Savickas, nuo savęs nepridėjęs jokių komentarų.
Lietuvių platinamas koliažas internete pasirodo jau ne pirmą kartą. Juo buvo aktyviai dalijamasi ir pernai.
„Dar vienas smegenų plovimo atvejis per teliką, – jau lygiai prieš metus vienoje „Facebook“ grupėje nuotraukas komentavo jos narys. – Vokietijoje 2017 temperatūra virš 30 buvo normalu ir fonas žalias.
Taip pat skaitykite: Veikia lyg bulių: raudoni žemėlapiai gimdo melagienas, esą klimatas nesikeičia
Klimato atšilimo, na dabar pervadino į klimato kaitą, naratyva normalų orą piešia raudonomis spalvomis. Žmonių pasąmonėje tai tikrai užstringa.
Tegyvuoja zombiai!“ (kalba netaisyta – red. past.).
Šiuo koliažu aktyviai dalijosi ne vien lietuviai (vien cituotuoju buvo pasidalyta kone 900 kartų, bet jis jau ištrintas). Jis plito ne vien „Facebook“, bet ir „Twitter“ (čia, čia, čia).
Atnaujino prognozių pateikimą
Koliažas sulipdytas iš dviejų regioninių visuomeninių transliuotojų susivienijimo ARD laidos „Tagesthemen“ orų prognozių kadrų.
Nors jie – iš tos pačios televizijos ir perteikė būsimus tos pačios šalies orus, lyginti žemėlapius ir vadinti juos sąmoningu manipuliavimu klaidinga.
Taip pat skaitykite: Rado seną melą: vis dar aiškina, kad klimato kaita yra natūralus procesas
Mat spalvų pokytis visai nesusijęs su klimato kaita (nei realia, nei, kaip aiškina internautai, bandoma įteigti valdžios) ar kitokiais orais, o viršutiniame – žaliajame – žemėlapyje ji net neatspindėjo temperatūros.
Pirmos prognozės transliavimo laidoje „Tagesthemen“ data (2017 m. birželio 21 d.) koliaže nurodyta teisingai. Antroji toje pačioje laidoje buvo rodoma diena anksčiau, nei pažymėta. Internete plintantis vaizdas rodomas ties 34 min. 35 sek. žyma.
Už ARD orų žemėlapius atsakingos televizijos „Hessischer Rundfunk“ (HR) atstovė spaudai Sabine Renken tinklalapiui „Correktiv“ anksčiau teigė, kad iki 2020-ųjų orų prognozės net nebuvo pristatomos vienodai, nes žemėlapius „teikė skirtingos redakcijos ir bendrovės“. Nuo tų metų pradžios dizainas buvo pakeistas ir suvienodintas.
2017 m. rodytą žaliąjį žemėlapį buvo pateikusi jau nebeegzistuojanti bendrovė „Cumulus“. Bet tos pačios spalvos žemėlapiai orų prognozėms buvo naudojami ir kitu laiku 2017 m., 2018 m. bei 2019 m., net kai karščiai nebuvo žadami. Taigi galima daryti išvadą, kad žemėlapio spalva su temperatūra nebuvo susijusi.
Tinklalapio „Carbon Brief“, kuriame rašoma apie klimato problemas, redaktorius Leo Hickmanas atkreipė dėmesį, kad į koliažą sudėti visai skirtingi žemėlapiai. Žaliasis yra topografinis, kuriame pavaizduoti kraštovaizdžiai ir upės, taigi jis visuomet, nepriklausomai nuo oro, turėtų būti vienodas.
2022 m. žemėlapyje atspindėta temperatūra – kad būtų aiškiau, tai perteikta ne tik skaičiais, bet ir spalvomis. Jis lygiai taip pat galėjo būti žalias, aukštesnei temperatūrai parenkant tamsesnius atspalvius, tačiau, kaip teisingai pastebėjo internautai, žmonėms karštis dažniausiai „yra raudonas“.
Tad aiškinimai, esą skirtingais žemėlapiais manipuliuojama, bandant įteigti, kad vyksta klimato kaita, šiuo atveju yra neteisingi. Viename žemėlapyje rodomas kraštovaizdis, kitame – temperatūra. Jie skiriasi ir vizualiai – naujesniame nurodyti miestų pavadinimai.
Temperatūra tik kyla
Panašūs orų prognozių palyginimai nėra naujiena. Dažnai gretinami žemėlapiai, kuriuose pavaizduoti skirtingi dalykai ar buvo rodomi skirtingose žiniasklaidos priemonėse.
Bet orų prognozių lyginimas dėl vienos ar kitos priežasties, kaip ir teiginiai, esą manipuliuojama žemėlapių vaizdais yra klaidingi.
Taip pat skaitykite: Nauji duomenys nerodo klimato kaitos? Rodo, jei lyginami su ankstesne temperatūra
Taip pat nepagrįsti tvirtinimai, neva klimatas nesikeičia ir vidutinė planetos temperatūra nekyla. Nuolat pranešama apie vis naujus karščio rekordus, o mokslininkai įspėja apie pragaištingas šio proceso pasekmes.
Metų pradžioje Jungtinės Tautos paskelbė, kad pastarieji aštuoneri metai buvo karščiausi nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys.
„Vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra šiuo metu yra maždaug 1,1 laipsnio aukštesnė nei XIX a. pab. (prieš pramonės revoliuciją) ir aukštesnė nei bet kada per pastaruosius 100 tūkst. metų, – rašoma JT tinklalapyje. – Pastarasis dešimtmetis (2011-2020 m.) buvo šilčiausias per visą istoriją, o kiekvienas iš pastarųjų keturių dešimtmečių buvo šiltesnis nei bet kuris ankstesnis dešimtmetis nuo 1850 m.“
Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba prieš porą savaičių pranešė, kad šių metų birželis šalyje buvo karščiausias per stebėjimų istoriją.
„2023 m. birželio vidutinė temperatūra Jungtinėje Karalystėje – 15,8 laipsnio Celsijaus – yra aukščiausia nuo 1884 m.“, – teigiama tarnybos pranešime.
Remiantis preliminariais duomenimis, birželį vidutinė temperatūra buvo 0,9 laipsnio aukštesnė už ankstesnį bendrą rekordą – 14,9 laipsnio Celsijaus, užfiksuotą 1940 m. ir 1976 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Tuo pačiu metu viena po kitos sekė dvi naujienos apie karščiausias dienas istorijoje – liepos 3-iąją (vidutinė paros oro temperatūra buvo 17,01 laipsnio Celsijaus) ir liepos 4-ąją (jau 17,18 laipsnio Celsijaus, tokie buvo Meino universiteto klimato analizatoriaus – įprasto įrankio, pagrįsto palydovų duomenimis ir kompiuteriniu modeliavimu, – duomenys).
Daugiau apie klimato kaitą skaitykite čia
Ši temperatūra nereiškia net rimtesnės šilumos, bet ji yra beveik laipsniu aukštesnė už 1979-2000 m. vidurkį, kuris jau viršija XX a. ir XIX a. vidurkius.
Vidutinė pasaulio oro temperatūra bet kurią metų dieną svyruoja nuo maždaug 12 iki šiek tiek mažiau nei 17 laipsnių.
Naujausi duomenys rodo, kad liepos pradžia buvo ir karščiausia savaitė istorijoje.
Paryžiaus susitarime, kuriam 2015 m. pritarė beveik visos pasaulio valstybės, raginama sumažinti pasaulinį atšilimą 1,5 laipsnio Celsijaus, o tai, pasak mokslininkų, leistų riboti poveikį klimatui iki kontroliuojamo lygio.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Skirtingos spalvos orų prognozių žemėlapiuose nėra manipuliavimas informacija apie klimato kaitą. Raudona spalva, nors prognozuota žemesnė temperatūra, nebuvo pasirinkta norint įteigti, kad klimatas šyla. Koliaže, kuriuo internete dalijasi klimato krizės skeptikai, lyginami tiesiog skirtingų stilių žemėlapiai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
