„Kviečiame dalyvauti ir padėti Raudonojo Kryžiaus nariams išsaugoti Lietuvos Raudonąjį Kryžių rajonuose“, – tokio raginimo elektroniniu paštu sulaukė 15min redakcija.
Laiško siuntėjas nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje dar veikia apie 10 RK skyrių iš kadaise buvusių 40.
„Bet artimiausiu metu, iki 2020 metų, planuojama panaikinti visus. Dabartinė RK valdyba nusprendė slaptai, neinformuojant RK narių, visas rėmėjų lėšomis pirktas patalpas rajonuose skubiai parduoti, lėšas panaudoti administracijos atlyginimams. Projektinė veikla skyriuose uždrausta, etatiniai darbuotojai už solidžius atlyginimus lieka tik sekretoriate Vilniuje“, – teigiama laiške.
Rajonuose pagal naują „Šiltų apsikabinimų“ programą turėtų dirbti tik savanoriai: „Bet tai, aišku, tik dokumentuose. Likusi tik pompastika reklamoje ir prisistatymuose. Moksleiviai prekybos centruose renka aukas, žiniasklaidoje aibė senelių nuotraukų su prašymu remti „Vienišus senelius“, tačiau, jei senelius kažkada „aplanko“ savanoriai, kam skirti tie pinigai? Kokią paramą gauna vieniši seneliai? Visi surinkti pinigai yra skiriami sekretoriato atlyginimams.“
Jei senelius kažkada „aplanko“ savanoriai, kam skirti tie pinigai?
Teigiama, kad RK skyriai, vykdydami projektus, visiškai išlaikydavo patalpas, įsiskolinimų neturėjo. Kiekvieno RK skyriaus valdyba sprendė finansinius ir veiklos klausimus, finansinės paramos iš sekretoriato esą nebuvo.
„RK skyriuose dirbo etatiniai darbuotojai, dirbantys už labai kuklius atlyginimus, tačiau buvo vykdomi labai reikalingi projektai. Socialiai remtini žmonės gavo didžiulę paramą visoje Lietuvoje. Vienišus, pagyvenusius, neįgalius žmones lankydavo namuose, teikė medicinines paslaugas, veikė šalpos skyriai, neįgaliųjų dienos užimtumo centrai, senjorų klubai ir t.t. Liūdna, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius 100-mečio proga sunaikinamas“, – apmaudą liejo laiško siuntėjas.
Pertvarka smarkiai pavėluota?
Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Gediminas Almantas 15min aiškino, kad Lietuvos RK buvo radikaliai pasenusi organizacija: „O dabar jaunėjame ir iš senatvinio sąstingio virstame brandžia organizacija.“
Jo teigimu, sprendimas pertvarkyti organizaciją yra stipriai pavėluotas, tačiau absoliučiai būtinas ir neišvengiamas.
„Pagal mūsų valstybės pažangą jau turėtume būti tokia organizacija kaip Suomijoje ar Švedijoje. Organizacija, veikianti ne tik kaip naudos gavėja, bet kaip šalis donorė, generuojanti lėšas tarptautinės Raudonojo Kryžiaus organizacijos misijoms ir krizėms valdyti. Tačiau, deja, vis dar esame organizacija, priklausoma nuo užsienio Raudonųjų Kryžių, kurie mus remia ir teikia finansinę pagalbą mūsų veiklai“, – konstatavo G.Almantas.
Finalinis etapas
G.Almantas priminė, kad Raudonasis Kryžius kiekvienoje šalyje yra viena organizacija.
„Tai yra pagrindinis organizacijos principas. Vienoje šalyje gali veikti tik vienas Raudonasis Kryžius, kuris turi mandatą naudotis emblema ir atitinkamomis teisėmis. Tačiau Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, istoriškai prisikūrė eilė Raudonojo Kryžiaus skyrių su juridinio vieneto statusu, kas iš esmės prieštarauja Raudonojo Kryžiaus principams“, – aiškino pašnekovas.
Todėl vyksta skyrių teisinio statuso keitimas – iš filialo į vidinį struktūrinį padalinį.
„Tai nėra vienadienis sprendimas, tai yra organizacinės kultūros ir struktūros keitimo projektas, kurį pradėjome prieš dvejus metus, įtraukiant visus skyrius ir informuojant, kas keičiasi, kaip pokyčiai bus įgyvendinti, siūlant kiekvienam skyriui persitvarkyti ir veikti pagal naujus principus.
Dalis skyrių vadovų nenori keistis ir dirbti pagal organizacijos vertybes, filosofiją ir dvasią.
Visi skyriai buvo įtraukti į procesą, dvejus metus su jais dirbome ir darėme įvairiausius susitikimus, konsultavomės. Dabar finalinis etapas, kai reikia pasirašyti naujas sutartis, tačiau dalis skyrių vadovų nenori keistis ir dirbti pagal organizacijos vertybes, filosofiją ir dvasią“, – svarstė G.Almantas.
Alga už veiklą popieriuje
G.Almantas pabrėžė, kad pagrindinis organizacijos principas – savanoriška neatlygintina veikla: „Lietuvoje veikiantys vietos padaliniai regionuose turi veikti realiai ir turėti kuo didesnį skaičių savanorių, kuriems turi vadovauti savanorių lyderis.“
Iki šiol skyrių vadovai dirbo pagal darbo sutartis ir gaudavo atlyginimą. Dabar jiems siūloma dirbti savanoriškais pagrindais.
Tai nėra savipagalbos organizacija išsimokėti kažkam atlyginimus. Mums reikia žmonių, kurie supranta humanitarinės veiklos prasmę.
„O jiems nesinori, nes buvo įpratę kitaip. Todėl dabar aiškina, kad yra griaunamas Raudonasis Kryžius, nors iš tikrųjų einama prie principo, kuris yra pamatinis visame pasaulyje. Manome, kad tiek Lietuvos žmonių branda, tiek sąmoningumas savanorystės veiklai jau yra tame lygmenyje, kai galime organizuoti veiklą tik taip. Tai nėra savipagalbos organizacija išsimokėti kažkam atlyginimus. Mums reikia žmonių, kurie supranta humanitarinės veiklos prasmę, turi laiko ir nori prisidėti“, – aiškino RK valdybos pirmininkas.
G.Almantas pasakojo, kad buvo skyrių, kuriuose savanoriai veikė tik popieriuje, tačiau realiai neegzistavo ir veiklos faktiškai nevykdė, be to, skyrių patalpose nebuvo nė vienos veiklos, susijusios su Raudonuoju Kryžiumi.
„Iki šiol turėjome tik vieną atvejį, kai skyriaus patalpos buvo parduotos – Kaune. Ten patalpos buvo baisiausiai užleistos, reikėjo mokėti pinigus už renovaciją. Dėl kitų patalpų yra valdybos įgaliojimas vadovui kalbėtis su kiekvienu skyriumi ir individualiai vertinti, ar reikia patalpų, ar ne, kokia jų būklė, kiek į jas reikia investuoti, ir pagal tai priimti sprendimą, ką toliau daryti“, – kalbėjo G.Almantas.
Tikisi spyruoklės efekto
G.Almantas neabejoja, kad įgyvendinus pokyčius RK tik sustiprės. Panevėžio pavyzdys tikėjimą tik sustiprina.
„Ten labai greitai atsirado savanorių lyderis, kuris nori formuoti naują komandą, ir persitvarkymas iš senos, sustabarėjusios struktūros į naują įvyko greičiau nei per pusmetį. Atsinaujinusios organizacijos veikloje tikimės spyruoklės efekto: susispaudžiame, įgauname jėgų ir iššauname“, – lūkesčiais dalijosi G.Almantas.
Jis užtikrino, kad RK ir toliau išliks valstybės pagalbininkas humanitarinės pagalbos srityje: „Į tai telpa slaugos, pirmosios pagalbos mokymų, pabėgėlių ir migrantų, žemo slenksčio programos, vaiko dienos centrai, ekstremalių situacijų valdymas. Mūsų tikslas – padėti visiems žmonėms, esantiems krizėje.“
