Valstybės biudžeto mažinimas neaplenkė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD). Ypač skaudžiai jis atsiliepė prioritetinei LRKD Socialinio darbo ir slaugos programai, kurios pagrindinis tikslas yra teikti pagalbą labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms – vienišiems, ligotiems, socialiai remtiniems senukams.
„Mums finansavimą sumažino 41 proc. – metų pradžioje 25 proc., o pasibaigus pirmajam ketvirčiui dar 16 proc.“, – nelinksmai konstatavo LRKD pirmininkas Konstantinas Romualdas Dobrovolskis.
„Mums finansavimą sumažino 41 proc. – metų pradžioje 25 proc., o pasibaigus pirmajam ketvirčiui dar 16 proc.“, – nelinksmai konstatavo LRKD pirmininkas Konstantinas Romualdas Dobrovolskis.
Sunerimusi dėl žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, likimo, draugija Vyriausybei įteikė prašymą, kad nemažintų finansavimo, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė. LRKD lėšų sumažinimas nuo 999 tūkst. iki 589 tūkst. litų sukėlė skaudžias pasekmes – didesniuose miestuose slaugytojų skaičius mažės, o mažuosiuose jų iš viso nebeliks, nes nebus iš ko mokėti atlyginimų.
Praėjusiais metais apie pusšimtis bendruomenės ir bendrosios praktikos slaugytojų visoje šalyje rūpinosi maždaug 1000 pasiligojusių, nebegalinčių savimi pasirūpinti senelių. Dar tūkstančiu socialiai remtinų žmonių nuolat rūpinasi savanoriai.
Metų pradžioje dėl sumažėjusio finansavimo slaugytojų skaičius sumažėjo iki 36 darbuotojų, o apie 300 žmonių liko be LRKD slaugos. Praūžus antrai mažinimo bangai, pagalbos nesulauks dar daugiau žmonių.
„Nepriteklių stengėmės įveikti mažindami etatus, vietoj vieno palikti pusę. Dabar ir tą pusę etato reikia mažinti dar per pusę. Tai prapultis, nes moterys, kurioms slaugytojos darbas yra vienintelis pargyvenimo šaltinis, tikrai negali dirbti už porą šimtų litų per mėnesį“, – teigė LRKD generalinė sekretorė Gražina Jevgrafovienė.
Anot jos, ko gero, LRKD reikės keisti veiklos kryptį, į šį darbą įtraukiant daugiau savanorių. Tačiau net ir įsiliejus į šią kilnią veiklą didesniam būriui savanorių, be profesionalių medikų pagalbos išsiversti bus neįmanoma. Savanoriai gali aplankyti pasiligojusį senelį, pabendrauti su juo, pasirūpinti jo buitimi, bet perrišti žaizdas, suleisti vaistus teisė suteikta tik licencijas turinčioms slaugytojoms.
„Be to, į šią veiklą įtraukus daugiau savanorių iškils ir kita problema – žmonių apmokymas. Tačiau iš kur tam gauti pinigų, kai biudžetas skylėtas, neįsivaizduojame“, – teigė G.Jevgrafovienė.
Koks likimas laukia vienišų, pasiligojusių žmonių tuose rajonuose, kur nebeliks LRKD slaugytojų? „Jie tikrai nebus paliekami likimo valiai, rūpinimąsi jais perduosime savivaldybių socialinės paramos ir rūpybos skyriams arba pagal specialią programą parengtiems savanoriams“, – ramino G.Jevgrafovienė, tikindama, kad net ir sunkmečiu pasaulinė Raudonojo Kryžiaus misija padėti socialiai remtiniems žmonėms nebus užmiršta.
