Bendradarbiaujama ne tik su Vilniaus priklausomybių ligų centru, bet ir VšĮ Naujininkų poliklinika – pasirašyta trišalė sutartis dėl pakaitinio gydymo metadonu įgyvendinimo programos sostinėje.
15min jau rašė, kad pagal susitarimą su Vilniaus savivaldybe sostinės priklausomybių ligų centre atsidūrusiems pacientams netenka būti stacionare – jie gydomi ambulatoriškai. Kasdien darbo dienomis į Vilniaus priklausomybių ligų centrą jie atvyksta išgerti vaistų, o nedarbo – pacientui atiduodama jiems reikalinga vaistų dozė.
„Metadonas yra sintetinis opiato grupės narkotikas, jis, manyčiau, galėtų būti skiriamas kiek kitokiomis formomis, nei dabar yra skiriamas Lietuvoje. Išskirčiau tikslines grupes. Tai galėtų būti ne kartą pabuvoję reabilitacijos centruose, kuriems nepadeda reabilitacija, nėščioms narkomanėms, kad jų vaikas negimtų su abstinencijos sindromu, arba ta metadono programa turėtų labai būti griežtai kontroliuojama, bet tada ji taptų brangi“, – apie gydymą metadonu kalbėjo L.Gasiliauskas.
Jis įsitikinęs, kad jokio rimtesnio, apčiuopiamo rezultato čia tikėtis neįmanoma: „Visų pirma, mano įsitikinimu, pirmas žingsnis privalo būti žmogaus išėmimas iš jam nesaugios aplinkos. Apie kokį gydymą galima kalbėti, kai jam toliau skamba kišenėj telefonas su pasiūlymais iškeliaut, pavartoti. Tie patys draugai jo laukia, ta pati aplinka, kur daug metų jis vartojo“.
L.Gasiliausko įsitikinimu, jau seniai turėjo būti sukurta kompleksinė priklausomybės gydymo forma, tačiau, gaila, jog to nėra padaryta.
Gydymo etapai
„Atskiros institucijos veikia savarankiškai, nekoordinuodamos veiksmų. Turėtų būti pirmiausia motyvacinė fazė – žmogų gali motyvuoti gydytis artimieji ir teisėsaugos, na, ir kažkokios galbūt kitos darbo institucijos, antra fazė – detoksikacija – žmogaus organizmo išvalymas nuo sukauptinių medžiagų, nesvarbu, kokios jos bebūtų – ar narkotikai, ar vaistai, ar kitos medžiagos“, – apie gydymo etapus pasakojo reabilitacijos centro vadovas.
Trečia fazė – reabilitacija, trunkanti 12-14 mėnesių, kuomet formuojami blaivaus gyvenimo įgūdžiai. Ketvirta, anot pašnekovo, privaloma fazė yra reintegracija, kai žmogus įsidarbina, ima teikti kažkokią naudą valstybei mokesčių pavidalu, bando atlyginti į jį investuotus pinigus.
„Mano giliu įsitikinimu, kai teismai įpareigoja žmogų gydytis, tai neturi būti formalus įpareigojimas lankytis pas psichologą, atlikti detoksikaciją. Žmogus privalo pereiti visas gydymo fazes, teismui pristatyti darbo sutartį ir teismas turėtų vertinti, kad žmogus praėjo pilną gydymo kursą“, – tvirtino L.Gasiliauskas.
25-erius metus reabilitacijos centre dirbantis L.Gasiliauskas įtikinęs, kad gydymas veiksmingas tik vienu atveju, kai žmogus kreipiasi pagalbos savo noru – priverstinės formos neduoda rezultato.
„Galima bandyti nebent žmogui leisti pasirinkti – arba jis už nesunkų nusikaltimą narkotikų vartojimo pasekoje sėda į kalėjimą arba eina gydytis“, – savo nuomonę dėstė pašnekovas.
Po reabilitacijos kurso jo vadovaujamame centre visiškai gyvenimą susitvarko 50-60 proc. reabilitacijos centro gyventojų: „Nuo ko priklauso tie dešimt proc., kiekvienais skirtingai metais“.
