„Mes esame ketvirtas ir penktas pagal dydį Lietuvos miestai, savo regionų centrai. Todėl bendradarbiavimas, o ne konkuravimas, ko gero, mums pirmiausia turi rūpėti. Kadangi abu miestai mažėja, gali mažėti ir mūsų reikšmė. Stengiantis pritraukti daugiau investicijų į abu miestus, mums būtų pravartu galvoti apie dipolio kūrimą“, – sakė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Jam antrino Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius: „Kaip ir Šiauliai, Panevėžys priklauso tai miestų kategorijai, kuri vadinasi metropoliniai miestai. Panevėžio miestas yra pasitvirtinęs savo strateginį planą iki 2020 metų. Tam tikslui buvo užsakytos mokslininkų šešios studijos. Viena iš tų studijų – metropolinio miesto studija. Atlikę šitą studiją mokslininkai rekomendavo, kad žvelgiant į tolimąsias perspektyvas, reikėtų bendradarbiauti su Šiaulių miestu. Galėtų būti dipolis kaip Vilnius ir Kaunas.“
Kaip ir Šiauliai, Panevėžys priklauso tai miestų kategorijai, kuri vadinasi metropoliniai miestai.
Šiaulių miesto vado teigimu, abu miestai galėtų bendradarbiauti įvairiose srityse – verslo, mokslo, aplinkosaugos, turizmo, kultūros, sporto ir t. t.
V. Satkevičiaus nuomone, tokie bendri projektai būtų naudingi tiek Panevėžiui, tiek Šiauliams. „Pavyzdžiui, renovuoti miesto apšvietimą. Darant tai dviem miestams pats projektas būtų patrauklesnis“, – teigė jis, pridurdamas, kad į tokius projektus galėtume prijungti ir kaimyninės Latvijos miestus. „Jūs, šiauliečiai, turite partnerį Jelgavą, o mes turime Daugpilį. Visi šie keturi miestai galėtų rengti bendrus projektus. Būtų didesnė tikimybė gauti lėšas, konkuruojant su kitais“, – teigė Panevėžio miesto meras.
Kol kas dvimiesčio idėja – tik idėja. Artimiausiu metu ją planuojama apsvarstyti komitetuose. Taip pat ketinama sudaryti specialias darbo grupes, kurios apsvarstytų bendradarbiavimui tinkamas sritis.
Dalijosi socialinių išmokų patirtimi
Susitikimo metu Šiaulių miesto valdžia Panevėžio delegacijai nusprendė parodyti stipriąsias miesto puses.
„Parodėme tas sritis, kuriose, manome, esame lyderiai. Lankėme Savarankiško gyvenimo namus, kurių Panevėžyje nėra. Parodėme Industrinį parką, kuriame jau kuriasi verslas ir statosi fabrikai, aprodėme Talkšos ežerą, Rėkyvos ežero pliažą“, – vardijo J. Sartauskas.
Šiaulių miesto valdžia nusprendė pasipuikuoti ir Laisvąja ekonomine zona, bet netrukus patys pripažino, kad nėra kuo puikuotis.
Šiaulių miesto valdžia nusprendė pasipuikuoti ir Laisvąja ekonomine zona, bet netrukus patys pripažino, kad nėra kuo puikuotis. „Parodėme ir Laisvąją ekonominę zoną, kurioje kol kas investuojamos tik infrastruktūrinės lėšos. Bet greitu laiku, matyt, rugsėjo ar spalio mėnesiais, jau turėsime operatorių“, – teigė miesto meras patvirtindamas, kad Panevėžys šiuo atžvilgiu lenkia Šiaulius – jų Laisvoji ekonominė zona jau veikia.
Susitikimo metu ilgos diskusijos virė ir dėl socialinių išmokų. „Panevėžio politikai kol kas nėra pritarę išmokas sieti su visuomenei naudingais darbais. Kol kas pas juos socialines išmokas gauna visi, kurie atitinka valstybės aprašytas sąlygas. Mūsų patirtis jiems patiko. Nežinau, kada, kaip, kokiu būdu jie tai bandys pritaikyti pas save, tačiau mes tikrai džiaugiamės savo rezultatais“, – sakė J. Sartauskas, pridurdamas, kad už pašalpas dirbantys žmonės padėjo sutvarkyti žaliąsias miesto vietas, šaligatvius, vėliau esą jie galės grėbti medžių lapus, kasti sniegą kiemuose ir pan.
Panevėžio miesto vadas teigė, kad iš tiesų pasisėmė šiek tiek patirties, tačiau sprendimus, kaip reikėtų elgtis, priims Taryba: „Šiauliuose yra mažesnis nedarbas nei Panevėžyje. Todėl mūsų mieste socialinių išmokų suma yra didesnė. Mes domėjomės, kaip Šiauliai naudoja lėšas. Kai kurias patirtis mes pasvarstysime. Tačiau čia turime apsispręsti Taryboje.“
Šiaulių ir Panevėžio miesto merai savo diskusijas galės pratęsti rugsėjo mėnesio pabaigoje arba spalio mėnesio pradžioje, kai vyks susitikimas su Jelgavos ir Daugpilio miestų atstovais dėl Lietuvos ir Latvijos projektų.
