Laiminga vištvanagio istorija
„Išsaugotas vištvanagio lizdas!“ – feisbuke pasidžiaugė PTPI atstovai, teigdami, kad socialinėje erdvėje užvirus itin įnirtingoms diskusijos apie kertamus Lietuvos miškus nusprendė šią savaitę skirti dėmesio šiai temai ir pasidalinti savo patirtimi apie plėšriųjų paukščių lizdų apsaugą Lietuvos miškuose.
„Istorijų buvo įvairių, nemažai lizdų mūsų komandos pastangomis buvo išsaugoti, deja, kai kurie buvo neteisėtai iškirsti, bet apie tai kitą kartą.
Šįkart pakalbėkime apie sėkmės istoriją. Pavasarį mūsų komanda atliko lizdų paieškas netoli Pagėgių miesto, eglėje buvo aptiktas lizdas, šeimininkas tuomet dar nebuvo aiškus, vasarą patikrinus lizdą dar kartą, buvo pastebėta visa vištvanagių šeimyna, tačiau eglė kurioje buvo lizdas, buvo pažymėta kirtimui.
Nusprendėme oficialiu raštu kreiptis į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą, Aplinkos apsaugos departamentą ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Nusiuntus laišką visoms institucijoms, toks laiškas niekada neliks ignoruojamas. Taigi, iš Valstybinės miškų tarnybos buvo gautas atsakymas, jog kirtimo leidimas buvo pakoreguotas ir kirtimai lizdo apsaugos zonoje nebus vykdomi. Į saugomų rūšių sistemą (SRIS) įvestas vištvanagio lizdas turi 100 metrų apsaugos spindulį, kas yra lygu apie 0,8 ha miško“, – rašo instituto darbuotojai.
Jie taip pat paragino žinančius, kur yra juodųjų gandrų, erelių, vištvanagių, vapsvaėdžių lizdų, rašyti jiems, nes tai suteikia galimybių apsaugoti tiek šių retų paukščių lizdus, tiek kelis hektarus miško.
Ne tokia sėkminga erelio istorija
Institutas antradienio rytą pasidalino ir antra istorija, kaip teigia, ne tokia džiugia, kaip apie vištvanagių šeimyną.
„Garsusis erelis, kurį pagydėme ir kuris jau sėkmingai „atostogauja“ Afrikoje, turi jums dar vieną istoriją, tiesa, ši gana liūdna ir dar kartą parodanti opią Lietuvos miškų kirtimo problemą.
Apie viską nuo pradžių. Šio mažojo erelio rėksnio lizdas buvo surastas ir į SRIS sistemą įvestas dar 2022 metų rudenį. Pavasarį vėl nuvykus apžiūrėti, ar lizdas vietoje ir ar ereliai jau sugrįžę, pamatėme, kad visai šalia lizdo pilna kelmų, o miško paklotė sumaitota sunkiosios technikos. Skubiai kreipėmės į Valstybinę miškų tarnybą, kodėl vos už 25 žingsnių nuo erelio lizdo buvo atliktas kirtimas, nors Miškų kirtimo taisyklės nurodo, jog kirtimai (išskyrus sanitarinius) draudžiami 100 metrų spinduliu aplink mažojo erelio rėksnio lizdą.
Iš Valstybinės miškų tarnybos gavome atsakymą, kad pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, bet apie tolimesnius sprendimus informacijos neturime, bet būtinai pasidalinsime, kai turėsime“, – pasakoja instituto darbuotojai.
Šis erelis, kaip sako specialistai, su istorija susijęs taip, kad atliekant tyrimus buvo pastebėta, jog mažasis erelis rėksnys vis dar laikosi teritorijoje šalia kirtimo, tad nuspręsta jam uždėti GPS siųstuvą (tada ir paaiškėjo, jog erelis sužeistas, jis buvo išgydytas).
„Siųstuvo duomenys parodė, jog erelis dienoja, medžioja, nakvoja šalia kirtimo ir gina teritoriją nuo kitų erelių, vadinasi, lizdas būtent šio sparnuočio. Visgi, erelis senojo lizdo neužėmė, greičiausiai, nepatiko tas kirtimas šalimais, tikimės, jog grįžęs kitais metais susiras sau tinkamą vietą lizdavietei, o mes pasirūpinsime, kad naujasis lizdas būtų apsaugotas“, – užtikrina institutas.
Diskusijos dėl kertamų miškų
Diskusijas dėl kertamų miškų šįkart sukėlė darbai Verkių regioninio parko miškuose, pasipiktinta, kad čia vykdomi plyni kirtimai – be sergančių eglių pjaunami ir sveiki medžiai.
Plačiau – Dar vienas konfliktas dėl medžių: kodėl Verkių regioninio parko miške iškirsti vertingi ąžuolai.
Dar didesnę audrą sukėlė Valstybinių miškų urėdijos komentaras, kuriame klausimus keliančias organizacijas urėdija pavadino „priešiškai nusiteikusiomis“.
Po tokio pareiškimo urėdiją užliejo kritikos banga, savo nuomonę išsakė tiek žinomi visuomenininkai, gamtininkai, tiek aplinkos ministras ir Lietuvos deleguotas eurokomisaras.
Skaitykite čia: Po frazės apie „priešiškai nusiteikusias“ organizacijas Miškų urėdiją užliejo kritikos lavina.
