Jį siūloma organizuoti tik tada, kai bus baigtos derybos su strateginiu investuotoju – Japonijos korporacija „ Hitachi“, regioniniais partneriais bei „paaiškės visi ekonominės naudos ir įsipareigojimų aspektai“.
Tokį pasiūlymą Seime užregistravę liberalsąjūdiečių frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo nustatyti, kad referendumas būtų rengiamas Seimui priėmus atskirą nutarimą dėl jo paskelbimo prieš Seimui 2014-2015 metais sprendžiant dėl įsipareigojimų, susijusių su AE statybos darbų finansavimu pagal Atominės elektrinės įstatymą.
Pasak parlamentarų, tik baigus derybas esą racionalu organizuoti referendumą.
Seimas liepos 16-ąją rinksis į neeilinę sesiją ir apsispręs, ar priimti nutarimą dėl referendumo, kurio metų šalies gyventojai apsispręstų dėl AE statybos.
Seimas yra pritaręs elektrinės statybai, tačiau galutiniai investiciniai sprendimai bus priimti 2015 metais.
Lietuva su Latvija, Estija ir Japonijos kompanija „Hitachi“ tikisi iki 2020 metų pastatyti naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, kurios antrasis iš dviejų reaktorių buvo uždarytas 2009 metų pabaigoje. Vyriausybė planuoja, kad jėgainės statyba prasidės 2014 metais, o 2020 metais ji jau galėtų gaminti elektrą. „Hitachi“ turėtų valdytų 20 proc., Lietuva – 38 proc., Latvija – 20 proc., o Estija – 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jeigu prie AE projekto įgyvendinimo prisijungtų Lenkija, akcijų proporcijos šiek tiek keistųsi.
Seimas 2005 metų rugsėjį priėmė rezoliuciją, kuri numatė, kad Lietuva išliktų branduolinės energetikos valstybė ir toliau gamintų elektros energiją reikalavimus atitinkančioje AE ir tai, kad Seimas teisiškai ir politiškai rems investicijas į naujo reaktoriaus statybą.
