„Tai rimtas politinis signalas naujai valdančiajai koalicijai, kuri susiformuos po Seimo rinkimų. Tai taip pat rimtas signalas projekto partneriams – tiek japonams, tiek estams ir latviams“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, nors referendumas, kuriame dėl naujos atominės elektrinės statybos daugiau nei pusė balsavusiųjų pasisakė prieš, buvo tik patariamasis, jo rezultatas labiau reikšmingas ne teisine prasme, o politiškai: „Rezultatai teisiškai galbūt ir nebūtinai įpareigojantys, bet politinis signalas rimtas – jis sukelia rimtų abejonių dėl projekto tęstinumo“.
Anot R.Vilpišausko, ir potenciali elektrinės statytoja – Japonijos kompanija „Hitachi“, ir regioniniai partneriai – Latvija ir Estija – referendumo rezultatus interpretuos kaip didelės dalies gyventojų nepritarimą projektui ir priims kaip nepalankaus politinio fono ženklą.
Politologas Alvidas Lukošaitis mano, kad referendumo rezultatai aštrins politinę padėtį Lietuvoje po rinkimų ir visus politikus privers pažvelgti į problemą kitaip.
„Tai bus po rinkimų politinę situaciją Lietuvoje aštrinantis (klausimas – BNS), manau, ir partijų santykius, naujos daugumos ir parlamento santykius su respublikos prezidente. Šie rezultatai visus politikus neišvengiamai privers pažiūrėti kitaip į šį klausimą, į šią problemą, o kaip tai atrodys, turėsime vienaip ar kitaip sužinoti“, – kalbėjo politologas.
„Praktikai negali būti taip, kad su tokiu rezultatu, taip akivaizdžiai nepritariant rinkėjams tokiam ėjimui, užbėgant įvykiams ir, sakyčiau, blaiviam protui už akių, kad su tokiu rinkėjų valia nebūtų niekaip skaitomasi. Praktiškai tai būtų dar viena vinis į mūsų demokratijos karstą – būtent toks nesiskaitymas su rinkėjų valia“, – pridūrė jis.
Anot R.Vilpišausko, daugelio balsavusiųjų referendume nuomonė pirmiausia sukuria labai didelį politinį neapibrėžtumą dėl projekto. Be to, anot jo, žinant kai kurių iš daugiausia balsų gavusių partijų skirtingas nuostatas jo atžvilgiu, tikėtina, jog apskritai gali būti atsisakyta projekto vystymo, ypač jei būsimoje valdančiojoje koalicijoje dalyvautų Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Nepaisant to, kad referendumą teisiškai galima vertinti kaip neįpareigojantį, bet kalbant apie tokio masto ir trukmės projektus, bet kam, kas juose dalyvauja, yra labai svarbus politinis palaikymas, visuomenės pritarimas. Šiuo atveju manau, kad tai yra stiprus neigiamas politinis signalas Lietuvos partneriams – tiek Japonijos investuotojams, tiek latviams bei estams. Del to apskritai iškyla klausimas dėl šio projekto tęstinumo“, – sakė politologas.
Politologas Kęstutis Girnius tikino, kad referendumo iš viso nereikėjo, nes „socdemai, kurie jį organizavo, patys pripažino, kad neturi pakankamai duomenų“.
„Manau, kad liko 2-3 metai, iki ateis tas lemiamas laikotarpis. Jei paaiškėtų, kad šitas nėra alternatyva, kad ši jėgainė apsimokės kažkokia prasme (...), manau, kad gali atsirasti politinė valia nutarti jėgainę statyti. Čia yra problema, kurią reikia spręsti po kokių 2,5 metų“, – kalbėjo K.Girnius.
