„Tai – policijos reformos pasekmės. Neliko motyvacijos dirbti, pagaliau – tvyro nežinia dėl ateities“, – teigia tiek dar dirbantys, tiek jau iš darbo išėję pareigūnai.
Tuo tarpu valdininkai teigia, jog jei situacija nesikeis, visuomenės saugumu teks rūpintis ir kitu lygmeniu, mat nerimą keliančių ženklų policijoje – nemažai.
Seniūnijos – be apylinkės inspektorių
Keturios iš aštuonių Jonavos rajono seniūnijų liko be apylinkės inspektorių. Iš darbo išeina ir daugiau pareigūnų – ne tik Jonavoje, tačiau tiek Kauno apskrityje, tiek kituose šalies policijos komisariatuose.
Pusę lūpų apie problemas policijoje prabilę jau buvę pareigūnai sako, kad trauktis iš darbo privertė vykdoma policijos reforma ir nežinia dėl ateities.
Jonavos policijos komisariatas užrakinamas 17 val. vakare, o jį saugo apsaugos įmonė. Policiją saugo apsauga.
Vien šiais metais iš darbo Kauno apskrities policijos komisariatuose išėjo 64 pareigūnai, atėjo – tik 11.
„Absurdas. Jonavos policijos komisariatas užrakinamas 17 val. vakare, o jį saugo apsaugos įmonė. Policiją saugo apsauga. Panaikintos budėtojų dalys, ir kiek laiko reikia gaišti vežant sulaikytuosius į Kauną. Problemų labai daug, bet aš apie jas nematau reikalo kalbėti – niekas nesikeis“, – „Jonavos žinioms“ teigė vienas neseniai iš darbo išėjęs pareigūnas.
Dar vienas šiais metais iš darbo išėjęs policijos tyrėjas teigia, jog pareigūnai įvardija įvairias priežastis, tačiau tikroji – psichologinės įtampos neatlaikymas, nervinis išsekimas, nuolatinis stresas ir nuolatinis pyktis. Taip pat – nežinia dėl ateities.
„Sulaukiame daug priekaištų dėl to, kad elgiamės ne „pagal statutą“. Kodėl nuvykę į įvykio vietą neatlikome įrašo kompiuterinėje sistemoje? Nesvarbu, kad tuo metu tu bėgi iš automobilio suteikti pagalbą žmonėms. Kaip šaipomasi iš klaidų, kurias randa pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kai jie juos rašo kartais viduryje nakties, sudėtingomis sąlygomis“, – sakė Jonavos policijos komisariate dirbęs tyrėjas.
Kas rūpinsis visuomenės saugumu?
Apie tai, kad policijoje vyksta nerimą keliantys pokyčiai, teigia pastebėję ir valdininkai. Pasak Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus, kalbant apie saugumo užtikrinimą Jonavos rajone ir su tuo susijusį policijos darbą, pirmasis nerimą keliantis veiksmas buvo policijos budėtojų dalies panaikinimas.
„Dabar dar prisidėjo ir informacija apie policijos pareigūnų pasitraukimą iš tarnybos. Seniūnijos lieka be apylinkių inspektorių, nes jie savo noru palieka darbą. Visiškai neaišku, kaip greitai šiems pareigūnams bus rasta pamaina.
Nesu dirbęs vidaus reikalų sistemoje, todėl vertinti vykdomos policijos reformos būtinumą, apimtį, eigą ar būsimą naudą sudėtinga. Tačiau akivaizdu, kad trumpalaikiai vykdomos reformos „rezultatai“ – budėtojų dalies panaikinimas, savanoriškas galinčių tęsti tarnybą pareigūnų pasitraukimas mane tikrai daugiau nei neramina. Neabejoju, kad visus šiuos „pokyčius” netruks pajusti ir visuomenė.
Policija nėra pavaldi savivaldybei ir neturime teisinių galimybių nei kištis į šios institucijos veiklą, nei kažkuo padėti. Jeigu situacija ir ateityje negerės neatmetu, kad teks inicijuoti pokyčius savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje, taip pat galvoti apie technologinius sprendimus viešajam saugumui užtikrinti“, – teigė M.Sinkevičius.
Panašu į gaisrų gesinimą
Jonavos rajono Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis teigia, kad policijos reformos pasekmės jaučiamos ir seniūnijose.
„Iš vienos pusės – tai yra labai blogai, neliko pareigūnų, kurie dirbtų Rukloje prevencinį darbą, kurie iš anksto užkardintų galimus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Taip pat, jei taip įvyktų, kad Rukloje neliktų pareigūnų, mano manymu situacija suprastėtų“, – sakė G.Jasiulionis.
Seniūnas sako, kad net prastai dirbantis pareigūnas yra geriau, nei nieko. „Nes jis kiekvieną dieną būtų toje teritorijoje, žinotų ir jaustų situaciją, galiausiai – pažinotų žmones, galėtų operatyviau spręsti problemas. Dabar šios policijos reformos pasirinktas metodas man panašesnis į gaisrų gesinimą“, – sakė G.Jasiulionis.
Pašnekovo teigimu, teigiamai vertinama tai, jog kuriamos mobilios grupės, kurios dažniau galės lankytis atokesnėse seniūnijų teritorijose, tačiau jos neturėtų būti sukurtos seniūnijose dirbančių pareigūnų sąskaita.
„Visų pirma, tam, kad žmogus jaustųsi saugus, jis turi matyti teisėsaugos institucijų veiklos rezultatus – nuo pažeidimo padarymo iki sankcijų įgyvendinimo. Šiandien tai yra labai ilgas kelias, jeigu šiandien žmogus padaro nusikaltimą ir jeigu jis net yra išaiškinamas, nusikaltimą padaręs asmuo mažiausiai dar porą metų nuo įvykio būna laisvėje, daro kitus nusikaltimus, o visuomenė tai mato. Taip formuojamas nebaudžiamumo įvaizdis“, – sakė seniūnas.
Budėtojų dalių panaikinimas – pasiteisino
– Kiek per šiuos ir praėjusius metus iš Kauno apskrities VPK išėjo pareigūnų? Kiek jų atėjo? Kiek šiuo metu Kauno apskrities VPK yra laisvų darbo vietų (pareigūnams)? – „Jonavos žinios“ paklausė Kauno apskrities VPK komunikacijos skyriaus vadovės Odetos Tumelytės.
– 2016 m. iki birželio 1 d. tarnybą Kauno apskr. VPK paliko 64 pareigūnai ir buvo priimta 11 naujų pareigūnų. Per mėnesį planuojama priimti dar 27-is studijas baigusius studentus.
2015 m. tarnybą paliko 139 pareigūnai ir buvo priimti 76 statutiniai valstybės tarnautojai.
Š. m. birželio 1-ai dienai buvo laisvos 185 statutinių valstybės tarnautojų pareigybės.
– Kokios priežastys? Koks išeinančių pareigūnų amžiaus vidurkis?
– Priežastys įvairios – paties pareigūno prašymu, paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, dėl sveikatos būklės, kai panaikinama pareigybė ir pareigūnas nesutinka eiti jam siūlomų lygiaverčių pareigų, šalių susitarimu ir kt.
Išeinantiems išmokamos kompensacijos, jų amžiaus vidurkis – apie 40 metų.
– Kaimiškų seniūnijų seniūnai sako, jog sulig prasidėjusia reforma padėtis blogėja, seniūnijos lieka be inspektorių. Seniūnų teigimu, nuo šiol policija nebevykdys prevencinio darbo, tačiau tik „gesins gaisrus“, o „policijoje sistema nugali žmones“.
– Šiuo metu dar nėra įgyvendinami kriminalinės ir viešosios policijos veiklos organizavimo pakeitimai, jie numatyti nuo 2017 m. sausio 1 d. Sujungus kriminalinę ir viešąją policiją į vieną veiklos padalinį, keisis veiklos modelis, daugiau pareigūnų bus gatvėje, arčiau gyventojų, taps jiems lengviau pasiekiami, kad išspręstų kylančias problemas. Veiklos padalinio pareigūnai atliks tiek kriminalinės, tiek ir viešosios policijos funkcijas. Apylinkėje dirbs ne vienas pareigūnas, o keli. Visų šiuo metu vykdomų funkcijų vykdymas bus tęsiamas.
Kauno apskr. VPK rengia papildomas policines priemones Jonavos r. teritorijoje – papildomai patruliuoja tiek Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės, tiek ir Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai. Įvykus budėtojų dalių optimizavimui, šie pareigūnai atsirado teritorijose – jie užtikrina tiek viešąją tvarką, tiek prevenciją. Po darbo valandų gyventojai turi galimybę pasinaudoti pagalbos mygtuku, įrengtu prie Jonavos r. PK durų. Kauno apskr. VPK budėtojas operatyviai nukreipia pagalbą arba iš Jonavos r. PK, arba iš Kauno, kad į A kategorijos būtų sureaguota iki 12 min., į B – iki 20 min., į C – iki 1 val.
– Nuo šių metų pradžios nutarta naikinti budėtojų dalis. Ar toks sprendimas pasiteisino?
– Taip, budėtojų dalių optimizavimas vertinamas teigiamai – pareigūnai nebesaugo patalpų, jie patruliuoja gatvėse, o pajėgos valdomos iš vyriausiojo policijos komisariato.
– Ar galite paaiškinti policijos reformos esmę ir jos etapus? Tarkim, šiemet buvo panaikintos budėtojų dalys? Koks kitas reformos etapas? Kiek laiko ji tęsis? Kokia policijos regima vizija po reformos, kokie esminiai reformos tikslai ir uždaviniai?
– Buvo sudaryta darbo grupė, kuri birželio 6 d. baigė savo darbą ir Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė savo pastebėjimus ir pasiūlymus dėl kriminalinės ir viešosios policijos veiklos organizavimo pakeitimo policijos komisariatuose.
Generalinis komisaras, susipažinęs su pasiūlymais, priims sprendimą dėl veiklos organizavimo pakeitimo. Policijos departamente taip pat parengtos policijos įstaigų personalo administravimo, buhalterinės apskaitos ir viešųjų pirkimų funkcijų centralizavimo gairės, nustatančios minėtų funkcijų centralizavimo uždavinius, kryptį ir vykdymą.
Tikimasi, kad, centralizavus minėtas funkcijas, policijos veikla bus modernesnė, jos kokybė pagerės, be to, bus naudojama mažiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurie bus nukreipti tiesioginėms policijos funkcijoms vykdyti.
– Ar policijos vadovai pareigūnų išėjimą įvardija kaip problemą ir reformos pasekmes? O gal kaip tik atvirkščiai – išėjusių vietą užims nauji?
– Kiekvienas išeinantis kolega – iš tikrųjų praradimas, kadangi išeina patirtį turintys pareigūnai. Džiugu, kad policijos pareigūnų gretas papildo motyvuoti ir pasiruošę dirbti žmonių labui studentai iš Lietuvos policijos mokyklos, Mykolo Romerio universiteto, o toliau policijoje dirbantys profesionalai pasiruošę, gebantys ir norintys dalintis sukaupta patirtimi su naujaisiais kolegomis.
– Kiek Kauno apskrityje yra kaimiškų seniūnijų, kurios liko be apylinkės inspektorių?
– Visos Kauno apskrityje esančios kaimiškos seniūnijos turi apylinkės inspektorius, išskyrus 4 seniūnijas Jonavos rajone, kurių nuolatiniai apylinkės inspektoriai birželio pradžioje savo noru išėjo į pensiją, tačiau jų funkcijas vykdyti pavesta kitiems policijos pareigūnams.
