Antrą pagal dydį Lietuvos archyvą tvarkantis Registrų centras siekia per ateinančius keletą metų į skaitmeninę erdvę perkelti didžiulius kiekius nekilnojamojo turto archyvinių duomenų. Šią savaitę viešai paskelbta rinkos dalyvių konsultacija, kuri, tikimasi, sudomins šį strateginį valstybės iššūkį galinčios įveikti technologijos kūrėjus ir paslaugų teikėjus.
„Po atliktos rinkos analizės suprantame, kad regiono mastu imamės unikalaus, analogo neturinčio projekto, kuriame su technologijų kūrėjais esame pasiruošę kalbėti apie dirbtinio intelekto, robotizacijos sprendimus. Diskusijas dėl archyvinių dokumentų skaitmenizavimo šiuo metu pradeda ir kitos Europos valstybės. Lietuva žengia koja kojon su šiomis tendencijomis“, – sako Registrų centro Strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas.
Šiuo metu Registrų centre yra sukaupta 130 mln. dokumentų lapų, kurių ilgis tiesiniais metrais siekia beveik 25 kilometrus. Tai daugiausiai yra Nekilnojamojo turto registre sukauptos archyvinės bylos apie statinius ir žemės sklypus, jų nuosavybės teises. Rankiniu būdu visų šių dokumentų skenavimas ir perkėlimas į skaitmeninę erdvę užtruktų nuo 6 iki 13 metų.
Popierinių dokumentų atsisakymo projektu siekiama ne tik skaitmenizuoti turimus popierinių dokumentų archyvus, tačiau įdiegti naujai pateiktų dokumentų skaitmenizavimo technologiją, sukurti galimybę klientams savarankiškai elektroniniu būdu pateikti ir gauti archyvinius dokumentus.
Įdiegus šiuos sprendimus klientai norimas paslaugas galėtų gauti greičiau, nes nereikėtų laukti kol registratorių fiziškai pasieks kliento pateikti dokumentai ir archyvinės bylos. Be to, klientams, norintiems susipažinti su archyvine byla, nebereikėtų fiziškai atvykti į vieną iš Registrų centro padalinių. Tai padaryti būtų galima internetu.
Projektą tikimasi įgyvendinti per artimiausius trejus metus.
