Vilniaus meras savo ruožtu teigia, kad tarnyba „sugebėjo diskriminuoti sveiką protą“, o reikalavimą mokėti važiuoti dviračiu vadina objektyviu.
Kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės merui siūlo panaikinti potvarkiu patvirtintą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo diskriminuojantį reikalavimą.
„Vilniaus miesto savivaldybės mero veiksmai negali būti pateisinami. Visi asmenys, nepaisant negalios, turi teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis, ir kiekvienas darbdavys be išlygų privalo šią teisę užtikrinti. Ši situacija rodo, kad kiekvienas darbdavys, numatydamas reikalavimus darbuotojams, privalo atidžiai apgalvoti, ar visi reikalavimai yra pagrįsti bei neapriboja asmenų, taip pat ir asmenų su negalia teisių į darbą“, – pranešime teigia lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
Kontrolieriaus tarnyba pranešė, kad tyrimas buvo pradėtas gavus pareiškėjo skundą, kuriame teigta, jog pareiškėjas būtent dėl minėto reikalavimo darbo skelbime negalėjo dalyvauti konkurse dėl jam nustatyto neįgalumo.
Lygių galimybių įstatymas numato, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgdamas į asmens negalią. Taip pat įstatyme numatyta pareiga savivaldybėms užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios galimybės, nepaisant negalios.
Vilniaus miesto savivaldybės mero R.Šimašiaus kontrolieriaus tarnybai pateiktame atsakyme teigiama, kad reikalavimas regioninių parkų vadovui gebėti važiuoti dviračiu įrašytas dėl to, kad jis turės prižiūrėti didelę bei skirtingo reljefo teritoriją, organizuoti joje aplinkosauginę, mokslinę, pažintinę-rekreacinę, edukacinę veiklą.
Jo nuomone, mobilumas ir gebėjimas važiuoti dviračiu direktoriui yra objektyvus ir būtinas reikalavimas tinkamam tiesioginių funkcijų vykdymui užtikrinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pavaduojantis Arvydas Darulis teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog susisiekimas automobiliu Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijoje yra draudžiamas arba apribotas, reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu numatytas kaip naudojimasis alternatyvia transporto priemone. Tačiau Lygių galimybių kontrolierės tarnyba atsakyme pasigedo, kodėl kaip alternatyvi transporto priemonė numatyta tik dviratis, o ne kitos judėjimą palengvinančios priemonės, kuriomis galėtų naudotis ir asmenys su negalia.
Be to, kontrolierė atkreipė dėmesį, kad direktoriaus pareigybės aprašyme nenumatyta funkcija prižiūrėti parkų teritorijas dėl galimų gamtosauginių pažeidimų, priešingai – numatyta vadovavimo ir organizavimo funkcija.
Todėl pareigybės aprašyme ir darbo skelbime įtvirtintas reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, kontrolierės vertinimu, negali būti siejamas su direktoriaus pareiginių funkcijų vykdymu.
Tuo metu Vilniaus savivaldybė, iš pradžių informavusi, kad tokį kontrolierės siūlymą svarstys, vėliau pranešė tokią išvadą vertinanti kaip biurokratinį požiūrį į problemą.
Reikalavimas automobiliu važiuoti – gerai, o dviračiu – jau diskriminacija. Beje, yra ir dviračių, pritaikytų neįgaliesiems. Absurdams Vilniuje – ne vieta, – R.Šimašius.
„Padėsiu tarnybos rekomendaciją į apatinį stalčių – prie kolekcijos valdiškų dokumentų, kurie iliustruoja valdiškų kontorų kvailumą. Nes mat reikalavimas automobiliu važiuoti – gerai, o dviračiu – jau diskriminacija. Beje, yra ir dviračių, pritaikytų neįgaliesiems. Absurdams Vilniuje – ne vieta“, – BNS perduotame komentare teigia Vilniaus meras R.Šimašius.
Pasak savivaldybės, regioninio parko vadovui tenka rūpintis net 7,5 tūkst. hektarų parkų teritorija, didelį dėmesį skiriant parkų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui, propagavimui. Tokio dydžio teritoriją darbuotojai, savivaldybės duomenimis, dviračiu apvažiuoja per savaitę. Renkantis parkų vadovą buvo tikimasi, jog darbuotojas bus aktyvus, mėgstantis gamtą ir nevengiantis per parkų teritoriją, kurioje automobiliu nepasivažinėsi, vaikščioti pėsčiomis arba minti dviračiu.
Savivaldybės teigimu, reikalavimas važiuoti dviračiu yra objektyvus ir būtinas norint tinkamai atlikti tiesiogines vadovo funkcijas – prižiūrint tokią didžiulę ir skirtingo reljefo parkų teritoriją, laiku pastebėti, kai parkuose atsiranda neleistinos statybos, ardomi šlaitai ar pažeidžiamos teritorijos. Darbo skelbime nurodytas gebėjimas važiuoti dviračiu buvo siejamas su labai konkrečių pareiginių funkcijų vykdymu.
Vieni svarbiausių kandidatams keltų reikalavimų buvo išmanyti saugomų teritorijų sistemą ir jos valdymo pagrindus, valstybinių parkų struktūrą bei turėti ne trumpesnę kaip trejų metų darbo organizavimo patirtį pagal įgytą išsilavinimą.
Naujo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovo konkursas paskelbtas pernai gruodžio pabaigoje, praėjus pusmečiui, kai atsistatydino tuometinė direkcijos vadovė Vida Petiukonienė.
Ji iš pareigų pasitraukė paaiškėjus aplinkosaugos ir statybos pažeidimams minėtuose parkuose.
Aplinkosaugininkai aptiko, kad Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose nesilaikyta draudimų statyti gyvenamųjų namų šlaituose ar greta jų, kai kur sunaikintos reljefo formos, nesilaikyta Vilniaus bendrojo plano nuostatų, valstybinė žemė naudojama asmeniniams tikslams, neteisėtai užtverta valstybinė žemė ir miškas. Taip pat nustatyta atvejų, kai parkuose įsikūrę asmenys užtveria kelius ir paprastiems parko lankytojams negalima patekti prie vandens telkinių.
Konkursą direktoriaus pareigoms eiti laimėjo Jolanta Radžiūnienė, pastaruosius penkerius metus parkų direkcijoje dirbusi Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų plotas siekia apie 5 tūkst. hektarų.
