Šalies vadovę palankiai vertinančių skaičius sumažėjo nuo 66 proc. iki 60 proc. Nepalankiai šalies vadovę įvertino 15 proc. apklaustųjų.
Prieš pat apklausą ir jos metu daugiausia dėmesio viešojoje erdvėje buvo skirta Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, o prezidentės kritikai jai priekaištavo, kad apie mokymų grėsmingą pobūdį kalbėjusi šalies vadovė per pratybas išvyko į Jungtinių Tautų renginį Niujorke.
Premjerą Saulių Skvernelį palankiai įvertino 44 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 25 proc., liberalų pirmininką Remigijų Šimašių atitinkamai – 43 ir 17 proc., Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį – 40 ir 19 proc., konservatorių vadovą – Gabrielių Landsbergį – 34 proc. ir 28 proc., „tvarkiečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį – 33 ir 20 proc., socialdemokratų vadovą Gintautą Palucką – 29 ir 21 proc., „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį – 29 ir 36 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį – 10 ir 51 proc.
Politinių partijų rikiuotėje tyrimo metu statistiškai reikšmingų pokyčių neužfiksuota. Pirmąsias dvi vietas dalijasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – už juos žadėjo balsuoti atitinkamai 17 proc. ir 16 proc. Toliau rikiuojasi socialdemokratai ir liberalai (11 ir 9 proc.).
Du svarbūs įvykiai – teisėsaugos įtarimai Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai bei Socialdemokratų partijos tarybos sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos – įvyko paskutinėmis apklausos dienomis, todėl šie rezultatai neatspindi jų galimos įtakos. Vyriausybė kitų metų biudžetą pristatė jau pasibaigus apklausai.
Rugsėjo 15-26 dienomis apklausta 1012 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų.
