Apie tai, kad centrinės valdžios pareiga – ne tik parengti skiepijimo nuo COVID-19 strategiją, nustatyti vakcinavimo eiliškumą, bet ir vykdyti informavimo kampaniją, prezidentas kalbėjo pirmadienį viešėdamas Kaune.
„Mes turime rasti visus žmones, kurie nori skiepytis ir jie neturi patys mūsų ieškoti. Jeigu šituos dalykus sutvarkysim, Lietuvos laukia sėkmė, Lietuva bus tarp geriausiai skiepijančių valstybių Europoje“, – žurnalistams komentavo jis.
Informacinę kampaniją apie vakcinaciją G.Nausėda ragino vykdyti aktyviau.
„Šiandien informavimo kampanija, kuri yra ne savivaldybių dispozicijoje, o centrinės valdžios dispozicijoje, turi būti aktyvesnė, labiau orientuota į žmones. Ir ne žmonės turi ieškoti informacijos. Informacija turi surasti žmones“, – sakė jis.
Nuomonę, kad valdžios inicijuota komunikacija apie vakciną „praktiškai neegzistuoja“, išreiškė ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
A.Šuksta: plėsti komunikavimo mastą nėra ribų
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė sutiko, kad informacijos apie vakcinaciją gali būti ir daugiau.
„Plėsti mastą nėra ribų. Jokiu būdu nesakom, kad pakanka, [kad komunikuojame] pakankamai aktyviai, kad visko užtenka. Jokiu būdu.
Galvojame, kad geriausia, kai informacija susiranda žmogų, o ne žmogus ieško informacijos“, – šalies vadovui antrino A.Šuksta.
Jei tik yra galimybių, ministerija kviečia pavaldžias įstaigas, gydymo įstaigas apie vakcinaciją komunikuoti kuo plačiau, tikino A.Dulkio atstovė spaudai.
Ji teigė, kad informacinė kampanija apie skiepus prasidėjo dar praėjusių metų pabaigoje.
„Ji prasidėjo gruodžio 27 dieną, kuomet startavo pirmasis skiepas, kada penki vakcinavimo centrai pradėjo vakcinacijos procesą Lietuvoje“, – pasakojo A.Šuksta.
Mokymai medikams ir vaistininkams
Atstovė spaudai pabrėžė, kad kampanija „neapsiriboja vien reklama per televiziją“ ir išvardijo priemones, kaip dar ji vykdoma.
Daug informacijos apie tai, kaip vakcinos kuriamos, patvirtinamos, koks jų efektyvumas ar poveikis organizmui, galima rasti svetainėje Koronastop.lt, stebėti vakcinacijos eigą - Statistikos departamento svetainėje.
Medikai ir vaistininkai mokomi, kaip apie skiepus informuoti gyventojus.
Tai yra pirmas kanalas į žmogų.
„Tai yra pirmas kanalas į žmogų. Kad jie žinotų ne tik tai, ką žino iš spaudos, bet ir iš ekspertų“, – aiškino A.Šuksta.
Ministerija taip pat palaiko nuolatinį ryšį su savivalda.
„Kas savaitę, kiekvieną penktadienį ministerija susitinka su visais savivaldybėse dirbančiais koordinatoriais, kurie dalijasi savo praktika, laimėjimais ir kylančiais iššūkiais, patarimais. Tariasi su ministerija, ką galima pakeisti, padėti procesuose, kad jie vyktų kuo sklandžiau“, – komentavo A.Šuksta.
Atsižvelgs į tai, kuri grupė vakcinuojama šiuo metu
Informacija apie vakcinaciją, ministerijos iniciatyva, finansuojant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, skelbiama portaluose, nacionalinėje ir regioninėje spaudoje.
„Sutarėme su tais, kurie dalyvauja fondo veikloje, kad jie rašytų publikacijas, kalbintųsi ekspertus būtent vakcinacijos temomis.
Tos publikacijos pasileido nuo sausio vidurio ir eina iki šiol, ir eis. Kai kurie neidentifikuoja, kad tai ta pati ekspertų informacija, bet ir SAM taip pat“, – svarstė A.Šuksta, taip pat pastebėjo, kad apie vakcinacijos procesą ir naudą žmogui spaudos konferencijose, pranešimuose spaudai, interviu metu nuolat kalba prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos nariai.
Su kryptinga informacine ir reklamine vakcinacijos kampanija ministerija planuoja startuoti kovo viduryje.
Kovo viduryje jau prasidės kryptingoji informacinė kampanija.
„Kovo viduryje jau prasidės kryptingoji informacinė kampanija, labiausiai orientuota į grupes, kurios tuo metu vakcinuojamos, ir reklamos kampanija, kuri leis pasiekti kiekvieną Lietuvos žmogų“, – pasakojo A.Šuksta.
Reklamos kūrimas nekainuos
Kad kampanija būtų tikslinga, ministerija, pasak jos, pirmiausia atliko apklausą ir išsiaiškino, kokioms gyventojų grupėms, kokiais kanalais ir kaip komunikuoti apie vakcinas nuo COVID-19.
„Šaudyti tiesiog į debesis, žinant, kad informacija yra jautri, yra labai netikslinga“, – pažymėjo ministro atstovė.
Ji teigė, kad kampaniją planuojama nukreipti į tuos, kurie abejoja, neapsisprendžia, ar reikėtų skiepytis nuo COVID-19.
„Mūsų priemonės bus taikomos labiausiai į juos, per jų nurodytus, dažniausiai vartojamus kanalus ir per tai, ką jie nurodė, kas yra jiems paveikiausia. Paveikiausia – medikų, ekspertų nuomonė“, – dėstė A.Šuksta.
Ji teigė, kad reklamos televizijai jau gaminamos. Žiniasklaida tai esą daro nemokamai.
„Žiniasklaidos priemonės sutinka bendradarbiauti, įvertindamos savo galias ir norus prisidėti prie socialiai svarbaus projekto“, – tikino ministro atstovė.
Reklamų transliavimui bei kitos informacijos sklaidai apie COVID-19 vakcinas bus skelbiamas viešasis pirkimas.
Sklaidai skelbs viešąjį pirkimą
„Viešieji pirkimai startuoja ir ten galės dalyvauti visos medijos: žinių portalai, televizija, radijas, lauko ekranai, stendai“, – kalbėjo A.Šuksta.
„Viešieji pirkimai užtruks, bet tai nereiškia, kad mes negalime startuoti dabar“, – pridūrė ji.
Klausimą, kaip reikėtų informuoti gyventojus apie vakcinaciją, prieš kurį laiką aptarė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Posėdyje dalyvavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė Austė Valinčiūtė teigusi, kad nekoordinuota ir dviprasmiška valdžios bei ekspertų komunikacija apie vakcinas gali sukelti gyventojų nerimą.
Jei komunikacija yra pavėluota, komunikacijos kampanija turės didelį iššūkį – ne formuoti, o keisti individų įsitikinimus ir nuomonę.
Ji pabrėžė, kad visuomenės informavimo kampanija apie vakcinaciją turi vykti tada, kai gyventojų nuomonė ar įsitikinimai šiuo klausimu yra tik formavimosi etape.
„Jei komunikacija yra pavėluota, komunikacijos kampanija turės didelį iššūkį – ne formuoti, o keisti individų įsitikinimus ir nuomonę“, – kalbėjo A.Valinčiūtė.
O tai, anot jos, dažnai sudėtingas procesas.
A.Valinčiūtė: problemas buvo galima nuspėti
Ar kovą startuosianti kryptinga kampanija apie skiepus nėra pavėluota?
A.Valinčiūtės įsitikinimu, profesionaliai komunikuoti apie skiepus reikėjo vos tik prasidėjus COVID-19 pandemijai.
O ir apskritai visuomenės žinios apie vakcinaciją, jos vertinimu, turėtų būti plečiamos, pozityvus požiūris formuojamas ne vienerius metus.
-
Prezidentas sako esąs pasirengęs pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, atėjus eilei
-
SAM artimiausiu metu ketina peržiūrėti vakcinavimo grafiką bei prioritetus
-
Lietuva skolina Austrijai, Čekijai ir Slovakijai 1,8 tūkst. dozių vakcinos nuo COVID-19
-
VVKT: per du mėnesius registruota 1,2 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas
-
Vakcinos sulaukusi Dalia Grybauskaitė: skiepytis nuo koronaviruso – tai ir moralinė pareiga
-
Statistika: bent vieną skiepą nuo COVID-19 gavo 30,5 proc. vyresnių nei 80 metų gyventojų
„Turint mintyje globalias antivakcinacijos judėjimo tendencijas bei visuomenės nuomonės dinamiką Lietuvoje, buvo nesunku nuspėti, kad abejonės, mitai ir dezinformacija apie vakcinas pasireikš ir COVID-19 pandemijos metu.
Sprendimų priėmimo lygmenyje reiktų dažniau vykdyti sistemiškas visuomenės švietimo kampanijas, kurios duotų stabilesnių rezultatų ilgesniu laiko tarpsniu. Deja, Lietuvoje ir, beje, ne tik Lietuvoje, dažniausiai pradedama veikti tik tada, kai problemos yra akivaizdžiai matomos ar netgi įsisenėjusios“, – 15min komentavo ji.
„Šiuo požiūriu, galima būtų sakyti, kad profesionaliai organizuota komunikacija apie skiepus turėjo prasidėti vos tik prasidėjus koronaviruso pandemijai, nes ir taip buvo aišku, kad problema iškils. Na, bet, žinoma, geriau vėliau nei niekada“, – pridūrė mokslininkė.
Prasminga komunikacija
Atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, visuomenės informavimo kampaniją apie skiepus prasminga nukreipti į dvi asmenų grupes – tuos, kurie ketina skiepytis COVID-19 vakcina ir tuos, kurie kol kas nėra apsisprendę, tikino A.Valinčiūtė.
„Pirmuoju atveju svarbu prisiminti, kad ketinimas skiepytis dar negarantuoja, kad asmuo iš tiesų pasiskiepys. Tarp ketinimo ir elgsenos yra nemažai barjerų, kuriuos reikia įveikti.
Ko gero, ne vienas iš mūsų turime pavyzdžių, kai norime kažką padaryti, bet niekad taip ir nepadarome.
Efektyvi komunikacija su skiepytis ketinančiais individais, o kartu ir vakcinacijos kampanija bendrai, turi užtikrinti, kad žmogų reikiamu metu pasiektų visa reikiama informacija apie tai kur, kas ir kaip jį skiepys bei motyvuoti žmogų provakcinacinei elgsenai“, – pasakojo ji.
Vakcinacijos kampanija bendrai, turi užtikrinti, kad žmogų reikiamu metu pasiektų visa reikiama informacija.
Visuomenės apklausų duomenimis, tų, kurie dėl skiepų abejoja ar yra neapsisprendę, yra apie 20–30 proc.
Tai – reikšminga populiacijos dalis, turint mintyje būtinas populiacijos vakcinacijos apimtis pandemijai suvaldyti, pabrėžė A.Valinčiūtė.
„Neapsisprendimas dėl skiepijimosi rodo, kad šie individai turi tam tikrų abejonių dėl skiepų saugumo, efektyvumo ir galbūt kitų dalykų, todėl labai svarbu, kad tos abejonės būtų tinkamu metu ir tinkamai būdais išsklaidytos“, – teigė ji.
Pakeisti įsitikinimus sunku
Bandymai pakeisti apsisprendimą tų, kurie skiepytis nežada, A.Valinčiūtės vertinimu, gali būti bergždi ar dar blogiau – sugrįžti bumerangu.
„JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad komunikacija su asmenimis, kurie griežtai pasisako prieš skiepus, ar bandymas pakeisti jų nuomonę, dažnai yra bevaisis, o kartais gali sukelti ir vadinamąjį bumerango efektą, kai perteklinis žmogaus įtikinėjimas tik dar labiau sustiprina neigiamas nuostatas.
Kai kurių mokslininkų teigimu, nusiteikimas prieš skiepus dažnai susietas su individo asmenybe, apibrėžia individo identitetą. Todėl bandymas pakeisti neigiamas nuostatas apie skiepus tampa raginimu žmogui išsižadėti savo įsitikinimų, o tai – perdėm sunku ir dažnai neįmanoma.
Be to, tikslinė komunikacija tokių individų dažniausiai nė nepasiekia – jie gyvena savose informacinėse ekosistemose, kuriose pastatyti tvirti barjerai bet kokiai jų įsitikinimams prieštaraujančiai informacijai“, – komentavo mokslininkė.
Paklausta, kaip įvertintų dabartinę valdžios komunikaciją apie vakcinas, A.Valinčiūtė atsakė, kad tai padarys žmonės, kai paaiškės, kiek jų iš viso sutiks skiepytis nuo COVID-19.
„Mokslo ir sveikatos žinių komunikacija turėtų būti struktūruota, už komunikaciją atsakingi asmenys, ar grupės turi turėti savo biudžetus, pasirengti veiksmų planus, kuriuose turi būti numatytas ir komunikacijos veiksmų poveikio matavimo mechanizmas.
Valdžios komunikaciją dėl skiepų geriausiai įvertins nuo COVID 19 pasiskiepijusių Lietuvos gyventojų rodikliai.
Šiuo atveju valdžios komunikaciją dėl skiepų geriausiai įvertins nuo COVID-19 pasiskiepijusių Lietuvos gyventojų rodikliai“, – pabrėžė universiteto lektorė.
Svarbu atsakyti į klausimus, pateikti argumentus
Ji akcentavo, kad visuomenei teikiama informacija apie skiepus turi būti aktuali ir suprantama.
„Komunikuojant apie skiepus, tiek politikams, tiek mokslininkams, o ypač vykdant nacionalinę visuomenės informavimo kampaniją, svarbu remtis ne vieną dešimtmetį atliekamais mokslo ir sveikatos komunikacijos bei sprendimų priėmimo psichologijos tyrimais.
Yra keletas principų, kuriuos nuolat akcentuoja žymiausi šios srities tyrėjai.
Svarbiausia – pateikti žmonėms aktualius argumentus.
Pavyzdžiui, vien tik informacijos, kad ir kiek jos būtų, ar statistikos srautas viešojoje erdvėje, nebūtinai užtikrins teigiamas nuostatas apie skiepus.
Komunikacija apie skiepus turi visiems suprantama kalba atsakyti į žmonėms rūpimus klausimus ir svarbiausia – pateikti žmonėms aktualius argumentus.
Skamba paprastai, bet praktikoje šis principas retai kada įgyvendinamas.
Pavyzdžiui, paprastam žmogui greičiausiai nebus svarbu, kiek vakcinos dozių išdalyta vienoje ar kitoje Lietuvos savivaldybėje. Tai yra biurokratinės aktualijos, kurios dažnai įdomios tik labai siauram žmonių ratui.
Jei žmogus bus kur nors išgirdęs, kad vakcina neva sukelia kažkokį šalutinį poveikį, sausa faktinė informacija apie vakcinų skaičius ar vakcinacijos apimtis jam bus visiškai nereikšminga, neturės įtakos jo sprendimui – skiepytis ar ne“, – paaiškino A.Valinčiūtė.
Vien tik tvirtas eksperto žodis gali neveikti
Pasak jos, paprastam skiepytis raginamam žmogui svarbūs visai kiti klausimai: ar vakcinos yra saugios ir kodėl.
„Kaip į tokius klausimus dažniausiai atsako ekspertai? Atkartoja, kad vakcina yra saugi, bet šių teiginių visai nekontekstualizuoja, vildamiesi, kad vien tik tvirtas eksperto žodis ar profesiniai kredencialai savaime įtikins žmogų skiepo saugumu.
Tokios taktikos gali nebeveikti, ypač kai nemažai žmonių šiais laikais, deja, bet nepasitiki ekspertais“, – teigė mokslininkė.
Nemažai žmonių šiais laikais, deja, bet nepasitiki ekspertais.
Neretai bičiulio ar kaimyno, gyvenančio anapus tvoros, žodis, pasak jos, gali būti įtaigesnis nei Harvardo Medicinos mokyklą baigusio specialisto moksliniai pasamprotavimai apie vakcinacijos reikšmingumą.
Tad komunikacija apie skiepus esą turėtų vykti ir bendruomenių lygmenyje.
Įsitraukti turėtų bendruomenių lyderiai
„Tai reikalauja plataus bendruomenių lyderių, galinčių užmegzti prasmingą dialogą su žmonėmis jų kasdienėje aplinkoje, šeimoje, draugų ar bendraminčių rate, įsitraukimo. Todėl būtų labai pravartu investuoti į kontaktų mezgimą ir plėtojimą su bendruomenių lyderiais sprendžiant tokius kaip vakcinacija klausimus.
Bendrai paėmus platus mokslininkų, bendruomenės lyderių įtraukimas į skiepų komunikaciją bei pastangos nepolitizuoti, neskandalizuoti COVID-19 skiepų galėtų pasitarnauti ne tik suvaldant šią pandemiją, bet ir ugdant visuomenės supratimą apie skiepus, jų naudą kovojant su kitomis infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip gripas, tymai ir panašiai“, – pažymėjo mokslininkė.
