Vieno nedidelio Vakarų Lietuvos miestelio darželyje dirbanti auklėtoja 15min teigė, kad šią savaitę į jos vadovaujamą grupę ateina 10 vaikų. Nedidelėje bendruomenėje visi vieni kitus pažįsta, todėl aišku, kad aštuonių vaikų mamos nedirba. „Panašu, kad šiam karantinui galo nematyti. Mamos atveda savo vaikus ir sako, kad namie nesusitvarko, neklauso, pačios pavargo. Tai mane kaip auklėtoją be galo liūdina. Rizikuoju savo sveikata, savo šeimos sveikata, nesimatome su giminėmis. O į darželį veda tikrai ne tie, kuriems žūtbūt reikia eiti į darbą ir visą dieną prie staklių stovėti“, – piktinosi auklėtoja dirbanti moteris. Anot jos, tėvai vis tikina, kad nevesti vaikų yra tik rekomendacinio pobūdžio ir esą tai darys, kol nėra uždrausta.
„Žinome, kad kai kurie darželiai iš tėvų paprašė pristatyti darbdavių pažymas, kad negali dirbti nuotoliniu būdu. Mūsiškis to nepadarė, palikta tėvų sąmoningumui. O jo, matome, nėra“, – apgailestavo pedagogė. Ji neslėpė, kad skaudina ir vaikų istorijos. Po savaitgalio dažnas giriasi turėjęs svečių ar vykęs pas gimines.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys skelbia, kad vis dar fiksuojami koronaviruso atvejai darželiuose. Dėl išplitusio COVID-19 trijų darželių veikla Klaipėdoje visai pristabdyta.
Dirbantiems užvėrė duris, bedarbiams liko praviros
Į dviprasmišką situaciją pateko klaipėdietė Vaida. Dviejų mažamečių mama neslėpė, kad nuo gruodžio vidurio įmonės, kurioje dirba, darbuotojai išsiųsti dirbti iš namų. Kelias savaites ji sėkmingai vedė vaikus į darželį ir ramiai dirbo. Tačiau vieną dieną auklėtojos paprašė pažymos, jog darbų negali atlikti nuotoliniu būdu. Tokios pažymos ji neturėjo.
„Vaikai liko namuose, darželio pozicija nuskambėjo griežtai. Dvi savaites bandžiau derinti darbus ir vaikų priežiūrą. Turiu pasakyti, kad sekėsi sunkiai. Todėl teko pasinaudoti galimybe imti valstybės suteiktą pagalbą, tai yra kreiptis „Sodros“ išmokos. Tačiau jaučiu neteisybę: štai mano kaimynė, esanti vaiko priežiūroje, nes turi metukų, darželio dar nelankantį kūdikį, kitą sūnų sėkmingai veda į ugdymo įstaigą. Jos niekas neprašė jokios pažymos. Miestas tas pats, o įstatymas interpretuojamas skirtingai“, – piktinosi Vaida.
Anot jos, galbūt valstybei labiau vertėtų turėti dirbančią iš namų mamą, nei mokėti dar vieną išmoką.
Pradėjusi domėtis, kaip yra kitose įstaigose, ji pamatė, kad situacijų yra dar įvairesnių. Vienur į ugdymo įstaigas vesti vaikus įsigudrino ir tos mamos, kurioms valstybė jau moka už vaikų priežiūrą karantino metu. Veda ir tos mamos, kurių veikla dėl pandemijos uždrausta, pavyzdžiui, kirpėjos, manikiūrininkės.
Kas trečia mama – nedirba
Klaipėdos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vadovė Aušra Zarambienė neslėpė – situacija liūdina pedagogus. „Iš pradžių buvo skelbta, kad bus priimami vaikai tik tų tėvų, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu. Tada nuostata pakeista, kad gali vesti ir tie, kurie dirba nuotoliniu būdu, tačiau dėl darbo pobūdžio negali užtikrinti kokybiškos vaikų priežiūros. O dabar matome situaciją, kad kai kuriose grupėse ketvirtadalis, kai kur ir trečdalis, kitur ir daugiau, vaikų, kurių mamos namų šeimininkės arba bedarbės, arba dėl karantino ribojimų negali dirbti. Kontrolės mechanizmo nėra, nes tėvai remiasi įstatymu, kuris paremtas rekomendacija“, – pasakojo įstaigos vadovė.
Tėvų buvo prašoma rašyti prašymus, jei jiems reikia vesti vaiką į darželį karantino metu ir nurodyti priežastį, kodėl jiems būtinas darželis. Dalis tėvų įvardijo dirbantys tokį darbą, kurio atlikti nuotoliniu būdu negali. „Tačiau buvo ir tokių, kurie tiesiog parašė, kad vaikui trūksta draugų, kad atsibodo namuose. Arba rašo, kad namuose trys vaikai ir yra per sunku. Kai manęs klausia, ar galima vesti vaiką į darželį, visada atsakau, kad turime žiūrėti, koks mūsų prioritetas šiuo metu: pandemijos suvaldymas ar ramybė be vaiko?“ – retoriškai kalbėjo A.Zarambienė.
Nemato reikalo pranešti apie ligą
Anot jos, ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų darbuotojos atsidūrė pandemijos suvaldymo priekyje po medikų, pareigūnų ir pardavėjų.
„Iš tiesų norėtume daugiau sąmoningumo iš tėvų. Juk matome, kad darželiuose yra ir vyresnio amžiaus darbuotojų, kurios eina dirbti rizikuodamos savo sveikata. Rudenį dar matėme, kad tėvai drąsiau informuoja užsikrėtę virusu, bet vėliau situacija pasikeitė ir įstaigai net nesiteikiama pranešti. Štai pavyzdys: nebėra vaiko grupėje, auklėtoja paskambina pasiteirauti, kas nutiko. Atsiliepia mama, balsas prikimęs, stipriai kosėja, patvirtina, kad jai diagnozuotas kovidas. Auklėtoja klausia, kodėl nebuvo informuota įstaiga, juk vaikas dar prieš dvi dienas buvo įstaigoje. Ji tik atsakė: o kodėl turiu kažkam pasakoti apie savo ligą? Žmonės negalvoja apie aplinkinius, tiesiog jų negerbia. Problema ir ta, kad retais atvejais yra testuojami vaikai, nors jie dažniausiai serga besimptome forma“, – dėstė pašnekovė. A.Zarambienė atkreipė dėmesį, kad tokiais atvejais, kai užsikrečia pedagogas, tačiau nepavyksta atsekti šaltinio, jis negali pretenduoti į išmoką susirgus profesine liga.
Panašios nuomonės ir kito Klaipėdos lopšelio-darželio – „Puriena“ – vadovė Virginija Letukienė.
„Gal tėvams atrodo, kad pedagogams patogiau turėti mažiau vaikų grupėse, lengviau dirbti ir todėl prašo nevesti. Apie rizikas nepamąsto. Dabar, kai nėra griežtos reglamentavimo pozicijos, mes nieko negalime pakeisti. Prašome tėvų nurodyti, kodėl jiems būtinas darželis. Atsakymų yra įvairių“, – kalbėjo „Purienos“ vadovė.
Šią savaitę uždarytos dvi „Purienos“ grupės. Abiem atvejais COVID-19 paplitimas tarpusavyje nesusijęs: grupės nesusitinka. „Gruodžio pabaigoje buvo vedami vos keli vaikai ir įstaigoje turėjome nulį atvejų. Sausį tėvai tapo aktyvesni, grupėse vaikų padaugėjo ir štai liūdnas rezultatas. Darome viską pagal visus reikalavimus, mums tai jau tarsi į kraują įaugo, tačiau vis tiek fiksuoti atvejai“, – apgailestavo V.Letukienė. Ji taip pat pasigedo sąmoningumo bei sąžiningumo iš tėvų, kurie suserga arba turėjo artimą kontaktą su sergančiu asmeniu. Dažniausiai tėvai nemato reikalo atlikti testą vaikui, taip darželiai nesužino apie užsikrėtimo atvejus.
Lanko beveik pusė vaikų
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigė, kad mokyklose priešmokyklinukams galioja kiek kitokios taisyklės ir ten vaikų lankymas reglamentuojamas griežčiau.
„Kitos įstaigos įpareigotos prašyti iš tėvų pažymų, kodėl jiems reikalingas darželis. Matome, kad po naujųjų, kai į grupes pradėta vesti daugiau vaikų, vėl išplito virusas. Jei klausiate mano nuomonės, tai manau, kad tikrai reikia griežtesnės tvarkos. Tačiau gali būti, kad tėvai, ilgą laiką sėdėję namie, nebeišsilaiko finansiškai ir ieško būdų, kaip užsidirbti. Kiekvienas atvejis gali būti individualus. Gal iš tiesų mama, turinti kelis vaikus, nesugeba užtikrinti kokybiško jų ugdymosi. Galbūt vaikas turi emocinių sunkumų ir vaikui darželis būtinas. Visokių situacijų yra ir jos labai individualios“, – teigė L.Prižgintienė. Jos duomenimis, šiuo metu Klaipėdos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lanko apie 45 proc. Gruodžio pabaigoje lankomumas buvo mažesnis – apie 30 proc.
„Vitės“ progimnazijos priešmokyklinio ugdymo klasių lankomumas dar prieš savaitę siekė kone 100 proc. Tačiau šiomis dienomis likę kiek mažiau nei pusė. Kaip pasakojo progimnazijos direktorė Renata Venckienė, buvo paprašyta tėvų pažymų, kodėl jie negali užtikrinti vaiko priežiūros ir jų atžaloms reikalingas kontaktinis ugdymas. Daugiau nei pusė tėvų tokių pažymų negalėjo pateikti.
„Mes esame mokykla, ne darželis. Turiu pasakyti, kad atsižvelgėme į tėvų prašymus. Suprantame, kad pedagogė, visą dieną vyresnių klasių mokiniams ar studentams dėstanti kursą nuotoliniu būdu, negalės tinkamai pasirūpinti priešmokyklinuku“, – teigė progimnazijos direktorė.
Rekomendacijų formatas – ydingas
Asociacijos „Tėvai švietimui“ vadovė Kristina Paulikė sutiko, kad kai kuriais atvejais rekomendacijų formatas tiesiog neveikia ir yra ydingas.
„Ypač jis praranda prasmę, kai kalbame apie situacijas, susijusias su visuomenės normomis, tvarkomis, taisyklėmis, kurių siūloma laikytis. Jei žmogus turi motyvaciją tų rekomendacijų paisyti, pvz., profesinėje veikloje, jos suveiks, tačiau jei kalbame apie kažkokias visuotines tvarkas, dalis žmonių gerai pagalvos, kas tuo metu naudingiau. Masinio pilietinio sąmoningumo tikėtis labai sunku, todėl kai kuriais atvejais privalu tokį formatą padėti į šoną. Jis tiesiog neveiks ir sukels nesusipratimus, chaosą, nepasitenkinimą ir netgi socialinį neteisingumą. Turime grėsmingą pandemijos situaciją, kuri kai kuriais atvejais reikalauja ne rekomendacijų, bet labai aiškių tvarkų, kas ir ką turi daryti, kur ir kaip elgtis. To reikia tam, kad niekam nekiltų dviprasmių klausimų ir būtų išvengta piktnaudžiavimų, įstatymų pažeidinėjimo ir t.t. Kol mūsų visuomenė stokos pilietinio sąmoningumo, tol mes be aiškių taisyklių, kurių privalu laikytis, neapsieisim”, – įsitikinusi K.Paulikė.
Ministerija: tėvai įpareigoti pateikti pažymas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai 15min atsiuntė lakonišką komentarą šiuo klausimu.
„Ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Tad savivaldybės ar kiti darželio ar mokyklos savininkai, jeigu darželis, mokykla privatūs, gali nusistatyti reikalavimus dėl vaikų priėmimo. Pvz., kai kuriose savivaldybėse vaikų priėmimas ribojamas jau nuo gruodžio vidurio, kai kuriose iš tėvų (globėjų) pažymas atnešti pažymas iš darbdavių, kad jie dirba ne nuotoliniu būdu”, – rašoma komentare.
Sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo Arūno Dulkio 2021 m. sausio 20 d. nutarimu nustatyta įpareigoti mokinio tėvus, įtėvius, globėjus kreipiantis dėl priežiūros paslaugų pateikti savivaldybių administracijų nustatyta tvarka darbdavio pažymas ar kitus savivaldybių administracijų prašomus dokumentus.
