„Laivės ir kitos pagrindinės senamiesčio gatvės rekonstruotos vos prieš keletą metų. Čia per šventes iškeliamos trispalvės. Žvelgi ir džiaugiesi, o kai nuleidi akis žemyn, pamatai sovietinius dangčius tarp modernių plytelių. Užrašai svetima kalba“, – pradėjo pasakojimą V.Sungaila.
Sovietiniai dangčiai – mums nesvarbios smulkmenos?
Apie šulinių dangčius V.Sungaila kalba jau seniai, tačiau, panašu, kad tik dabar žmonės atvėrė akis. Ne vienam kyla klausimas dėl dangčių, ir dėl sovietinių patrankų kone gražiausioje miesto parko vietoje. Mažeikiškiai juokauja, kad jos atsuktos į miesto savivaldybę ir vienąkart tikrai iššaus.
„Aš tikrai nesu tas, kuris nepagalvoja apie ekonominius sprendimus. Ten, kur gatvės neremontuotos, kad ir kaip būtų neskoninga, seni dangčiai yra reikalingi – atlieka tiesioginę savo funkciją. Aš nuoširdžiai maniau, kad po rekonstrukcijos šių dangčių neliks“, – teigė V.Sungaila.
Išliko, nors dalis remontų buvo atlikta už Europos struktūrinių fondų lėšas. Retorinis klausimas – gal čia iš tiesų sovietinis paveldas saugomas? Gal kitaip projektai nebūtų gavę finansavimo?
Pakomentuoti situaciją ėmėsi konservatorius Alfonsas Žiulpa, Mažeikių savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas. Jis iš pradžių pareiškė, kad naujai įrengiami šuliniai tikrai nėra pažymėti rusiškomis „SSR“ raidėmis.
Vėliau pradėjo tikslinti savo mintį – neva, naujai rekonstruotose gatvėse, greičiausiai, dangčiai nebuvo keisti: „Galiu paaiškinti – tokios smulkmenos mums nėra svarbios, ne per daug yra gilinamasi.
Yra miestų, kurie iškelia reikalavimus. Pavyzdžiui, kad Palangoje būtų dangčiai su užrašu „Palanga“. Ir dar simbolika, miesto herbai. Tokie dangčiai kainuoja žymiai brangiau nei tipiniai.“
Skyriaus vadovas teisinosi, kad darbai yra perkami už mažiausią kainą: „Neturime tokių principų, kad šulinių dangčiai turėtų miesto simboliką. Mūsų tikslas – kuo daugiau gatvių renovuoti.“
Tuomet kyla klausimas, kaip Mažeikiuose atsidūrė Vilniaus dangčiai?Konservatorius ir tai neigė, sakydamas, kad tokių faktų nežino.
„Tikrai tokių dangčių nežinau. Mes priėmėme visą veikiantį tinklą. Mums svarbu, kad dangčiai būtų reikiamame aukštyje. Taip pat svarbu, kad būtų užrašyta atitinkama raidė, nusakanti šulinio paskirtį“, – tvirtino jis.
Dangčiai – ne karvę kainuoja
Gal tikrai ketaus dangčiai yra neįperkamas kosmosas? Visagalis internetas akimirksniu rado bent kelias firmas, kurios prekiauja įvairiausiais neutraliais ir gana išvaizdžiais dangčiais, kurių kainos svyruoja nuo 60 iki 200 eurų.
Koks valdininkas turi būti patriotas, kad visose rekonstruotose gatvėse paliktų sovietinius dangčius?
Dar kainuotų darbai, tačiau ir čia skyriaus vadovo kalbose trūksta logikos – šulinėlio pakeitimas gatvės rekonstrukcijos metu būtų atsiėjęs kelis kartus pigiau, nei dabar, kai tektų ardyti dar gana naują grindinį ir jį iš naujo atkurti.
Mažeikiškis V.Sungaila tik gūžteli pečiais – jei skyriaus vadovas nežino, tai dar nereiškia, kad taip nėra. Veda prie vieno ir kito šulinėlio. Labai aiškiai matyti rusiški užrašai.
Paradoksas, bet Laisvės gatvėje arba prie gimnazijos per kokią valstybinę šventę, šiek tiek pasilenkus, galima būtų nufotografuoti tokį užrašą, o jo fone – plevėsuojančią trispalvę.
„Jei jau taip viskas nesvarbu, kodėl dedame naujus suoliukus? Kodėl kai kur statome paminklus – juk taip brangu! Kodėl Gargždai išgali susidėti dangčius su miesto herbais, o Mažeikiai reklamuoja Vilnių? Mano galva, tai nepagarba miestui ir miestiečiams“, – dėstė mintis V.Sungaila.
