Apie visa tai – svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius nuo pirmosios COVID-19 vakcinos iki konfliktiškų jų dalybų ir ateities prognozių – 15min apžvalgoje.
Pirmoji vakcina ir pirmieji nusivylimai
Iš pradžių manyta, kad sukurti veiksmingą vakciną nuo COVID-19 truks ne vienerius metus. Praėjusių metų vasarį Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pareiškė nesitikinti, kad vakcina galėtų atsirasti anksčiau nei po 18 mėnesių.
Bet įvyko kone stebuklas – jau gruodžio pradžioje Jungtinė Karalystė pirmoji pasaulyje patvirtino JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijos biotechnologijų kompanijos „BioNTech“ sukurtą vakciną „Comirnaty“ ir gruodžio 8-ąją paskiepijo pirmąją savo 90-metę gyventoją.
Tuomet vakcinos dar nebuvo patvirtinusi Europos vaistų agentūra (EVA), bet netrukus, gruodžio 21-ąją, tai padarė ir ji.
Po 14 dienų buvo patvirtinta ta pačia technologija paremta „Moderna“ vakcina, šių metų sausio pabaigoje „AstraZeneca“, o kovo 11 d. žalią šviesą Europa uždegė ir ketvirtajai „Johnson & Johnson“ vakcinai.
Kadangi šias vakcinas bendrai įsigijo visos Europos Sąjungos (ES) narės, pirmosios vakcinos netruko atkeliauti ir į Lietuvą. Praėjusių Kalėdų antrosios dienos rytą pirmuoju skiepu nuo COVID-19 Lietuvoje buvo paskiepyta Kauno klinikų vyr. slaugytoja Jolanta Litvinienė.
„Puikiai, – po skiepo paklausta, kaip jaučiasi, tuomet sakė ji. – Tiesiog įprasta skiepijimo procedūra, dūris trumpas, neskausmingas, viskas gerai.“
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vakcinavimo planą, Lietuvoje pirmieji skiepų sulaukė medikai, susiduriantys su COVID-19 pacientais, jiems padedantys savanoriai ir didžiausios rizikos pacientai.
Vėliau – mobiliųjų punktų, karščiavimo klinikų darbuotojai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vairuotojai, turintys sąlytį su galimai COVID-19 sergančiais žmonėmis, slaugos įstaigų darbuotojai, gyventojai ir savanoriai.
Europos valstybės šiuo klausimu elgėsi skirtingai. Daugiausia jų rinkosi vieną iš dviejų – pirmiausia skiepyti senjorus arba medicinos darbuotojus. Bet buvo ir tokių šalių, kaip Serbija ar Čekija, kurios pirmenybę suteikė šalies politikams.
Dilemų kilo ir vėliau, svarstyta, kas teisingiau – pirmiausia skiepyti viruso pažeidžiamiausius senjorus, ar pedagogus, o gal pavyzdžiui abejojantiems parodyti – politikus.
Galiausiai didžiausia problema vis tik tapo ne prioritetinės eilės, bet atkeliaujančių vakcinų kiekiai – pirmosios siuntos tebuvo simbolinės, o į greičiausiai vakcinuojamų šalių gretas šoko visai ne ES valstybės.
Lyderis – Izraelis, bet Lietuva – ne prasčiausia
Pasaulyje pagal vakcinavimo mastus šiuo metu pirmauja Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinė Karalystė, rodo Oksfordo universiteto tyrėjų iš valstybių vyriausybių surinkti tiklalapyje „Our World in Data“ pateikiami duomenys (Kovo 21 d. duomenys).
Izraelis abiem dozėmis paskiepijo daugiau kaip 52,7 proc. visų savo gyventojų.
Europoje lydere taip pat išsilaiko Jungtinė Karalystė ir Monakas, gerus rezultataus rodo ir Malta bei Serbija. Nebūdama ES dalimi, ji naudoja ne tik Europoje patvirtintas (daugiausia „BioNTech/Pfizer“), bet ir Kinijos „Sinopharm“ bei Rusijos „Sputnik V“ vakcinas.
