Dumblių augimas yra natūralus reiškinys vasaros metu, tačiau taip intensyviai dumbliai suvešėjo dėl azoto ir fosforo junginiais „pertręšto“ vandens. Karšti orai, menkai pučiantis vėjas ir maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo sukuria ypač palankias sąlygas dumbliams intensyviai daugintis.
Šeštadalis jūros ploto – mirusios zonos
Dabar Baltijos jūroje yra keturis kartus didesnis azoto ir aštuonis kartus didesnis fosforo kiekis lyginant su 1900 metais, todėl jūros vandenys žydi 30–40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. Į krantą vėjo suplaktos dumblių sankaupos sukelia blogą kvapą, kuris atgraso poilsiautojus. Pūvant dumbliams susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms, sumažėja deguonies. Intensyviai besidauginančios melsvabakaterės padengia vandens paviršių žalia plėvele, masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis.
Ypač daug deguonies sunaudojama dumbliams mirus – jų liekanos grimzta gilyn ir jas ardo bakterijos, kurios sunaudoja itin didelius kiekius deguonies. Į deguonies bado vietas patekę gyvi organizamai žūva, dėl to jos vadinamos mirusiomis zonomis. Helsinkio komisijos (HELCOM) paskaičiavimais, mirusios zonos dengia apie 70 000 km2 Baltijos jūros plotą. Tai yra šeštadalis visos jūros ploto, arba šiek tiek daugiau nei mūsų šalies plotas.
„Karštų orų pakeisti negalime, tačiau azoto ir fosforo kiekius sumažinti galime, naudodami skalbiklius be fosfatų ir skatindami ūkininkus atsakingai naudoti trąšas, kurios iš dirvų, laukų, fermų patenka į vandenis“, – sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.
Pavojus dėl buitinės chemijos ir ūkinės veiklos
Apie 40% į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60% azoto patenka dėl žemės ūkio veiklos Baltijos jūrą supančiose šalyse. Gyvulių mėšlas, srutos ir augalų trąšos turi daug tirpių azoto ir fosforo junginių, kuriuos vanduo išplauna iš dirvų ar mėšlo laikymo vietų. Anksčiau ar vėliau dalis šių medžiagų upeliais ir upėmis pasiekia Kuršių marias ir jūrą.
Didelė dalis fosforo – nuo 20 iki 40% į Baltiją patenkančio kiekio – į jūrą atplaukia iš buityje naudojamų cheminių preparatų, kurių didžiąją dalį sudaro skalbimo milteliai. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Švedija, jau uždraudė arba apribojo prekybą skalbimo priemonėmis, turinčiomis fosfatų. Nors Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis įsipareigojo mažinti jūros taršą maistinėmis medžiagomis, realių veiksmų trūksta.
Aplinkosaugininkai kviečia ūkininkus dalyvauti konkurse „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2010“, kurio taisykles galima rasti tinklalapyje www.glis.lt. Šis konkursas vyksta visose Baltijos jūros šalyse, siekiant paskatinti ūkininkus būti atsakingais ir aktyviai prisidėti mažinant Baltijos jūros ir vidaus vandenų eutrofikaciją.
