Ketvirtadienį darbininkai darbavosi dar vienoje Gedimino kalno vietoje, kur susidarė nuošliauža. Anot Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos ir procesų poskyrio vyriausiojo geologo Vytauto Minkevičiaus, šią nuošliaužą jie įžiūrėjo jau prieš kelias savaites. O priežastys tos pačios, kaip ir buvo kitose kalno pusėje – šlaito statumas, silpni dirbtiniai gruntai šlaite ir krituliai – tiek lietus, tiek tirpstantis sniegas. Dėl to gruntas įmirksta, pasunkėja ir nebeatlaiko.
R.Šimašius: arba aplinkosaugininkams, arba mums
Gedimino kalnu turintys rūpintis Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai, kaip jiems būdinga, situacijos nekomentuoja.
Vilniaus meras R.Šimašius realių galių imtis kalno tvarkymo ar perduoti šias funkcijas kuriai nors įstaigai neturi, kaip ir negali net paraginti Nacionalinį muziejų imtis skubių tvarkymo darbų. Tačiau jo manymu, kalno priežiūrą reikėtų perduoti aplinkosaugininkams.
„Panašu, kad tiesiog vyksta kažkoks klanų tąsymasis, kad vieni vienaip kalną remontavo, kiti – kitaip, ir dabar išvados atitinkamos. Tai aš manau, kad reikia perkrauti tą situaciją, reikia iš tikrųjų kalno priežiūrą perduoti kitai institucijai, kuri nebūtų susijusi su visais ankstesniais tvarkymais, Aplinkos ministerijai ir daugiau geologams pavesti, o ne muziejininkams“, – Žinių radijui penktadienį sakė meras.
Trumpoje spaudos konferencijoje prie Gedimino kalno meras savo mintį pakartojo – jo manymu, Kultūros ministerija, kurios įstaigos – Lietuvos nacionalinio muziejaus – žinioje šiuo metu ir yra kalnas, akivaizdžiai situacijos nekontroliuoja. Todėl galbūt kalną galima būtų perduoti Aplinkos ministerijai.
„Kalnui reikia rūpestingo, aiškaus, atsakingo šeimininko. Ką daro dabartiniai šeimininkai, to rezultatus matome – ir kalnas slenka, ir informacija dozuotai dalinama, slepiama. Galiausiai visi tarsi be galvos laksto pasimetę“, – kalbėjo meras.
Todėl jis siūlo kalną arba perduoti Aplinkos ministerijai, kuri šviežia galva ir nepriklausomai koordinuotų ir imtųsi darbų, arba perduoti savivaldybei su visu finansavimu.
„Pirmiausia reikėtų išanalizuoti ekspertų išvadas, nes jos yra skirtingos ir prieštarauja vienos kitoms, niekas neprisiima atsakomybės, kurių išvadų reikia laikytis ir vykdyti darbus. Tai, ką matome dabar, yra gaisro gesinimas“, – kalbėjo R.Šimašius.
Meras svarstė, kad galbūt net ir mūrus, kurie nelabai seniai iš naujo ant kalno sumūryti, reikėtų ardyti.
Darbai – iš karto po Naujųjų
Kultūros ministerijoje penktadienio popietę surengtas susitikimas dėl situacijos su Gedimino kalnu, jame dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Prieš šį susitikimą 15min studijoje apsilankius kultūros ministrė teigė, kad Gedimino kalnas turėtų būti perduotas rūpintis kitai žinybai.
Po susitikimo L.Ruokytė-Jonsson tvirtino, kad nuo Kūčių į kalną užlipti jau nebebus galima. Apsaugotos ir įstaigos, kurios yra šalia. O iš karto po Naujųjų prasidės intensyvūs tvarkymo darbai, bus sumontuoti hidrodinaminiai detektoriai, kurie reaguos į menkiausią betoninių juostų pajudėjimą ir signalizuos apie pavojų.
„Vasario pabaigoje betoninės juostos bus sutvirtintos. Noriu paminėti, kad bus nuolat dirbama su Aplinkos ministerija, ranka rankon, kad galėtume sistemiškai pažiūrėti į visas problemas ir kad darbai būtų atliekami laiku“, – kalbėjo kultūros ministrė.
Ministrė neatsisako minties, kad kalno priežiūrą turėtų perimti Aplinkos ministerijos kuruojama institucija, tačiau tai gali užtrukti ir apie 7 mėnesius, tad tvarkymo darbai bus atliekami lygiagrečiai.
Medžius reikėjo šalinti seniai
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė tikino, kad dirbama tvarkant kalną nuolat, o situacija valdoma. „Tai 20-25 metų senumo darbai, dabar mes turime tokį rezultatą, kadangi buvo dirba neatsakingai. Tas didelis vajus dėl medžių, yra tiesiog nesusipratimas ir kartu mūsų tokia liga. Juk jeigu specialistai sako, kad tuos medžius reikėjo pašalinti seniai, tai buvo didelė apkrova kalnui, tai mes vis tiek turime ištisinę jūrą, kad tai yra blogai ir tai lėmė viską“, – kalbėjo direktorė.
Dabartinė situacija, anot B.Kulnytės, skandalizuojama, nes visi darbai vykdomi, ruošiamas projektas, be kurio tikrai nebus nieko daroma. Papildomų lėšų šiemet nebuvo skirta, muziejus tam skyrė Aukštutinės pilies griuvėsiams skirtus 300 tūkst. eurų.
Kiek kainuos visas kalno tvarkymas, direktorė sakė nežinanti. Tvarkymas bus pradėtas išdžiuvus gruntui. Anot B.Kulnytės, visur reikia nuimti paviršinį gruntą, kuris ir kelia nuošliaužas. „Sutvarkius vandens nuvedimą ir velėną, turėsime vėl tvirtą piliakalnį“, – užtikrino B.Kulnytė.
Nuošliaužų buvo ne viena
Vilniaus ir visos Lietuvos simbolio – Gedimino kalno – būkle ypač susirūpinta, kai šių metų vasarį čia įvyko didelė nuošliauža. Spalį po gausaus lietaus užfiksuota dar viena didelė nuošliauža.
Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai.
Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.
Lietuvos mokslų akademijos prezidento sudarytos darbo grupės ekspertų teigimu, nuošliaužų priežastys yra dvi: žmogaus veikla ir gamtiniai veiksniai.
