Pakeitęs ilgametį sostinės vadovą Artūrą Zuoką R.Šimašius žadėjo permainas ir skaidrumą. „Geras dalykas kas kažkiek laiko atsiskaityti. Rytoj sueina šimtas dienų. Visada galima galvoti, kad galima buvo daugiau padaryti, bet žiūrint atgal jau yra kuo pasidžiaugti. O dar labiau džiugina, kad padėjome pamatus ateities darbams“, – sakė meras.
Pirmi trys mero mėnesiai tikrai nebuvo lengvi. Žlugo didieji A.Zuoko projektai: „Air Lituanica“ bankrutavo, „Vilnius veža“ irgi nebevykdo veiklos kaip savivaldybės įmonė. Už tai, kad negelbėjo šių bendrovių R.Šimašius pradėtas vadinti grioviku – esą naujasis sostinės vadovas moka tik griauti, o nieko nekuria.
Išleido darbų bukletą
Visada galima galvoti, kad galima buvo daugiau padaryti, bet žiūrint atgal jau yra kuo pasidžiaugti. O dar labiau džiugina, kad padėjome pamatus ateities darbams, – sakė R.Šimašius.
Spalvotame buklete, išleistame specialiai šimtadienio proga, išvardinti jau padaryti darbai. Pirmasis pavadintas skambiai – #darželiai_visiems ir išvardinti keli žingsniai: 100 eurų kompensacijos privačių darželių auklėtiniams, pradėti įrenginėti trys nauji darželiai, paskelbti konkursai trijų darželių patalpų nuomai bei septynių sklypų naujiems darželiams statyti, sukurta nauja registracijos tvarka. Tiesa, bent jau 100 eurų kompensacijos sulaukė ir kolegų, ir oponentų kritikos, nes tai esą socialiai nesąžiningas mokėjimas.
Kiti darbai – leista mokykloms pačioms spręsti, kada pradėti pamokas, savivaldybės įmonių valdymo pokyčiai, pradėti lyginti takai Neries krantinėse, dviračių takai.
Norint organizuoti renginį sostinėje, gerokai sumažinta biurokratijos – maždaug pusei renginių leidimų nebereikės iš viso.
Sumažėjo skola
Informacija apie pokyčius ant Žaliojo tilto pavadinta paprastai – #puošiam. Ir iliustruota ne virstančiomis skulptūromis, kurios bent kol kas atrado poilsį „Grindos“ teritorijoje, bet gėlių vazonais, stovinčiais vadinamųjų balvonų vietose.
Vienas iš tų dalykų, kurie akcentuoti prieš rinkimus, yra finansinė Vilniaus situacija. Naujoji valdžia giriasi jau sumažinusi skolą: balandžio 27 dieną ji siekė 356,9 mln. eurų, o liepos 9 dieną buvo 348,4 mln. eurų – 2,4 proc. mažiau. „Keliame tikslą – sumažinti ateityje skolą“, – kalbėjo Vilniaus vadovas.
Balandžio 27 dieną Vilniaus skola siekė 356,9 mln. eurų, o liepos 9 dieną buvo 348,4 mln. eurų – 2,4 proc. mažiau.
Meras tvirtina, kad stebuklingos lazdelės skolai sumažinti jis neturi. Esą buvo atsisakyta nebūtinų dalykų, nors neišvardijo kokie tie dalykai. R.Šimašius tvirtina turįs planą, kaip tą skolą mažinti toliau – protingai leisti pinigus tam, kas būtina, skolintis tik būtiniems dideliems darbams ir centrinės valdžios tinkamas požiūris, kad Vilniui didėtų gyventojų pajamų mokesčio dalis.
Interesantus aptarnaus ir lenkų kalba
„Nulinė tolerancija korupcijai. Taip bus iki kadencijos pabaigos“, – žadėjo R.Šimašius, tai irgi priskirdamas prie savo ir koalicijos pasiekimų per pirmąsias šimtą dienų.
Dar viena naujovė – nuo kitos savaitės Vilniaus savivaldybėje prie interesantų langelių nuolat turėtų būti bent vienas žmogus, kuris atėjusius žmones bent pasitiks ir pagelbės jiems ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų ir lenkų kalbomis.
Pasak mero, norima ir kitose savivaldybės įstaigose įdiegti tokį dalyką.
Šilumos kainą norėtų sumažinti 20 proc.
Vicemeras, konservatorius Valdas Benkunskas, kuruojantis švietimo ir energetikos klausimus, tvirtino, kad nebuvo siekta pabaigti kuo greičiau mokyklų pertvarką, nes norėta uždaryti kažkurias mokyklas. Jo teigimu, nepabaigus šio proceso negalima kalbėti apie ugdymo kokybės gerinimą.
Antroji jo sritis – energetika, čia labiausiai vilniečiai rūpi šildymo kainos. „Šiuo metu mes intensyviai ruošiamės sutarties su „Dalkia“ pabaigai, ten yra įvairių niuansų, teisinių ir pan., steigiamos komisijos. Padarysime viską, kad tai būtų sklandžiai padaryta. Ilgalaikis mūsų tikslas – sumažinti šilumos kainą Vilniaus mieste net iki 20 proc.“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Jis taip pat žadėjo pagalbą daugiabučių gyventojams, kurie nori įkurti bendrijas, pakeisti administruojančią bendrovę, nes tam savivaldybė iki šiol praktiškai neskyrė dėmesio.
Didysis iššūkis – milijonas vilniečių
Ateičiai Vilniaus meras irgi tvirtina turįs begales planų: vaikų globos įstaigų pertvarka, Neries pakrančių sutvarkymas, apžvalgos rato statybos, nors tai ir sulaukė jau gana prieštaringų vertinimų. „Labai dažnai užmirštamas dalykas, kuris yra labai svarbus – daugiabučių kiemai. Juk tai yra tas dalykas, kurį pirmiausia žmogus pamato per langą“, – pagalbą daugiabučių gyventojams, norintiems susitvarkyti savo aplinką, žada R.Šimašius.
Pabaigai meras pasiliko pagrindinį tikslą ir didžiausią iššūkį – kad Vilnius taptų tuo miestu, kuriame yra gera gyventi milijonui vilniečių. „Ne tai, kad čia gyventų milijonas, o kad būtų gera gyventi milijonui. Turime tapti traukos centru tiek kitų Lietuvos regionų gyventojams, tiek išvykusiems į Dubliną, Londoną ar kitur“, – kalbėjo R.Šimašius.
