Meras 15min studijoje kalbėjo, kad reikia tikėtis, jog taikomos priemonės leis nepasiekti tokio piko, kad sveikatos apsaugos sistemos pajėgumai to nebegalėtų suvaldyti.
„Tuos dalykus reikia planuoti, tai planuojama, visos priemonės yra tam, kad strategiškai mąstant dėliotume. To strategiškumo mums reikėtų gal daugiau ir iš Vyriausybės pusės, bet mums reikia planuoti ir piko pasiekimą, ir kaip iš to išeisime, ir kokie sveikatos sistemos pajėgumai bus“, – sakė R.Šimašius.
Svarbu saugoti medikus
Trečiadienį paaiškėjo, kad koronavirusu užsikrėtė ir viena gydytoja iš Vilniaus Šeškinės poliklinikos, kuri po kelionės į Kubą dirbo ir turėjo kontaktų su maždaug 80 žmonių – pacientų ir kolegų. Šis įvykis gerokai sukrėtė tiek šios poliklinikos pacientus, tiek apskritai vilniečius. Meras pripažįsta, kad šis atvejis neeilinis.
„Šeškinės atvejis yra labai svarbus dėl to, kad mūsų sveikatos sistemos pajėgumai remiasi keletu dalykų. Pirma – sveiki gydytojai ir medicinos personalas, antra – žinantys, ką daryti, nes tai nėra taip akivaizdu, liga nauja, ne visi moka dirbti su dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatais, kiek reikės mokyti. Todėl iškritimas gydytojų yra ypač kritinis dalykas“, – sakė meras.
Anot R.Šimašiaus, institucijos dirba – visi kontaktavę asmenys informuojami, kad žinotų, ką daryti.
„Man savaitę reikėjo įrodinėti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad viešai paskelbtų duomenis, kur užsikrėtę asmenys lankėsi. Ačiū Dievui, vakar paskelbta, kur kas lankėsi, galime pasitikrinti. Šiandien tai yra vis dar tas laikas, kai galime sugaudyti atskirus židinius.
Šeškinės poliklinikoje tai rimtas atvejis, bet reikia visus suieškoti ir įspėti, kad visi karantinuotųsi. O paslaugų teikimas apribotas šioje poliklinikoje. Gerai, kad nebuvo po visur vaikštoma ir negalima sakyti, kad ten viskas galimai užkrėsta. Kritinės paslaugos teikiamos, daugelis paslaugų sustabdyta. Jeigu kam kyla klausimų, galima skambinti“, – teigė meras.
Man savaitę reikėjo įrodinėti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad viešai paskelbtų duomenis, kur užsikrėtę asmenys lankėsi.
Bijo neturėti pakankamai apsaugos priemonių
Daugiau nerimo signalų iš kitų Vilniaus gydymo įstaigų meras sakė neturįs, bet užtikrino, kad imtasi įvairiausių atsargumo priemonių – ir pamainas atskiria, kad kontaktų būtų mažiau, ir dezinfekcija rūpinamasi.
„Didysis klausimas, pats didžiausias, tai asmeninės apsaugos priemonių pakankamumas ar nepakankamumas. Reikia pasakyti, kad jų nėra tiek, kiek reikia. Daug merų piktinosi, aš buvau vienas iš tų, kuris dėl valstybės rezervo visą laiką kreipiausi. Sekmadienį mes sužinojome realybę, kad nelabai ten kas bus, reikia patiems rūpintis. Nuo to laiko užkūrėme, dar ir prieš tai darėme, tiekimo grandines savo įstaigoms“, – teigė R.Šimašius.
Didysis klausimas, pats didžiausias, tai asmeninės apsaugos priemonių pakankamumas ar nepakankamumas.
Vilniaus meras vis dėlto tvirtina, kad kol kas su biurokratijos virusu susidoroti nesiseka taip gerai, kaip norėtųsi. Ir esą kritinėse situacijose tai labiausiai kelia nerimą.
Mokyklų uždarymą teks tęsti
Vilniaus savivaldybė anksčiau nei Vyriausybė nusprendė, kad reikia uždaryti visas ugdymo įstaigas iki pat Velykų atostogų pabaigos, nebent įvyktų stebuklas ir koronavirusas nustotų plisti anksčiau. Vyriausybė laiką skyrė trumpesnį – iki kovo pabaigos, tačiau R.Šimašius įsitikinęs, kad tas numatytas dvi savaites Vyriausybei teks pratęsti.
„Kalbant apie tai, kaip geriau daryti, tai aš įsitikinęs, kad iš karto reikėjo bent penkioms savaitėms uždaryti iki Velykų atostogų pabaigos. Juk yra tam tikri praktiniai dalykai. Jeigu pasakai – dvi savaitės, tai žmonės ir planuojasi dvi savaites. Jeigu pasakai penkias, tai ir planuojasi penkias.
Kol viruso dar buvo pas mus labai mažai, kol buvo galima labiau judėti, kol buvo tik maži židinukai iš užsienio, buvo visiškai normalu ir atsakinga vaiką nuvežti į kaimą ar kitą miestą, kur pas senelius palikti galima.
Šiandien turiu konstatuoti, tai yra nebesaugu. Šiandien tai daryti būtų neatsakinga, nes niekas nežino, gal tas vaikas užkrėstas, bet nejaučia simptomų, pernešime seneliams, kurie yra pavojingesnėje stadijoje. Kai mes paskelbėme penkias savaites, šeima galėjo galvoti, kad su vaikais užsidarius namuose per sunku, nes reikės dirbti, tai organizuotųsi vienaip, nei paskelbus apie dvi savaites“, – aiškino meras.
Kaziukas – be rizikos?
Vis dėlto Vilniaus savivaldybės vadovas nemano, kad reikėjo atšaukti kovo 6–8 d. sostinėje vykusią Kaziuko mugę, nors prisipažino kritikos sulaukęs.
„Man labiau nerimą kėlė Kovo 11-osios renginiai. Aš manau, kad jie turėjo būti atvirame ore ir problemų čia nemačiau. Bet mačiau, kaip daugelis jau garbaus amžiaus signatarų išeina iš vidaus (Seimo rūmų – red.past.), kur jie akivaizdžiai buvo susitelkę, čia buvo iššūkis. Dėl Kaziuko mes labai rimtai svarstėme, bet manau, kad sprendimas pasiteisino, nematome jokių dalykų, kad iš ten būtų parėję“, – tikino R.Šimašius.
Meras įsitikinęs, kad didieji prekybos tinklai, didžiosios parduotuvės tuo metu buvo gerokai pavojingesnės nei atvirame ore vykstanti mugė: „Mes ėmėmės visų priemonių. Aš esu 100 proc. tikras, kad tai buvo dešimtimis kartų mažesnė rizika nei prekybos centrų ar didelių parduotuvių susitelkimo vietos.“
Vis dėlto vienas dalykas nebuvo padarytas, sako meras, – mokyklose nebuvo uždraustos vietinės Kaziuko mugės, į kurias, be mokinių, neretai susirenka ir būriai tėvų bei senelių:
„Jeigu ir buvo kokia rizika, tai kurioje nors X mokykloje, uždaroje patalpoje, vaikų Kaziuko mugės, kai pasikviečia senelius, patalpas sunku išvėdinti, ten rizika tikrai galėjo būti daug didesnė, nei didžiojoje mugėje.“
