Europos visų totalitarinių režimų aukų atminimo dienai skirtame susitikime Budapešte dalyvaujantis R.Šimačius sakė, jog renginio metu bus atidaryta paroda apie Lietuvos partizanų kovą už laisvę po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai.
„Pagal tradiciją pirmininkaujanti Europos Sąjungai arba kita valstybė tą dieną organizuoja renginį, skirtą atminti totalitarizmo aukoms.Šiais metai tas renginys vyksta Vengrijoje. Šiemet renginys skirtas daugiausiai bendradarbiavimui tarp šviečiančiųjų institucijų ir muziejų – kaip pateikti visą informaciją“, – BNS sakė ministras telefonu iš Vengrijos.
Jis priminė, jog prieš porą metų Lietuvos iniciatyva pavyko pasiekti, kad Europos Sąjungos Taryba pasmerktų ir komunistinius nusikaltimus, o rugpjūčio 23-ąją – Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo dieną – įvardintų kaip visos Europos datą, skirtą totalitarinių nusikaltimų aukoms atminti.
Paklaustas, kaip vertina per kelerius metus pasiektą pažangą siekiant totalitarinių režimų įvertinimo, R.Šimašius sakė, jog dabartinę situaciją vertina dvejopai.
„Viena vertus, galiu pasakyti, kad per pastaruosius trejus metus pavyko pasiekti galbūt daugiau negu buvo įsivaizduojama, kad galima pasiekti per tuos metus – kad visų Europos Sąjungos valstybių ministrai vieningai palaikė išvadas, kuriose konstatuojama, kad visų rūšių totalitariniai nusikaltimai yra nusikaltimai žmogiškumui, ir jie visi yra smerktini. Nebėra tokio pleišto ir skirtumo, kad vieni nusikaltimai vertinami pagal vienus standartus, o kiti – pagal kitus standartus. Yra oficialus dokumentas, kuriuo galima remtis, ir tai nebėra tik Lietuvos ir keleto kitų valstybių sakymas, kad mes nukentėjome nuo dviejų totalitarinių režimų, apie ką Vakaruose nėra žinoma. Teisine prasme tai yra labai stipru“, – kalbėjo jis.
Tačiau, pasak ministro, išlieka klausimas, ar šios pastangos pasiekia Vakaruose gyvenančių žmonių „protus ir širdis“. R.Šimašiaus teigimu, „politiniuose sluoksniuose ir visuomenėje žinių apie tai, kokio pobūdžio totalitariniai nusikaltimai vyko Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo tikrai trūksta“.
„Būtent čia reikia gerokai padirbėti. Manau su tuo susijusi ir ši konferencija – kaip padaryti, kad žmonės kaip įmanoma daugiau žinotų apie tai. Mūsų paroda Vengrijoje apie partizaninį karą, manau, irgi yra gana prasminga, nes netgi Centrinėje Europoje, šalyse, kurios nukentėjo nuo komunizmo apie beveik dešimtmetį trukusį partizaninį karą Lietuvoje žmonės beveik nežino. Manau, kad skleisti šitą žinią yra tikrai rimtas uždavinys ir čia yra gerokai sunkiau nei pasiekti teisinį aiškumą ar teisinį nusikaltimų įvertinimą“, – dėstė Teisingumo ministras.
1939-aisiais rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą. Paktas panaikino Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę.
Pokario metais kovoti su sovietų okupacija kovojo apie 50 tūkst. Lietuvos partizanų. Šios kovos metu gyvybės neteko per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
