Sausio pabaigoje įvyko naujo direkcijos vadovo konkursas, kurį laimėjo Jolanta Radžiūnienė, pastaruosius 5 metus direkcijoje dirbusi Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja. Tarp reikalavimų naujajam vadovui buvo įrašyta ir mokėjimas važiuoti dviračiu.
Vilniečiai nežino?
Tačiau ne tik dviračiu jai teks važinėtis. R.Šimašius tvirtina, kad labai daug vilniečių net nežino, jog čia pat mieste turime tokias gamtines teritorijas, todėl jos turi tapti atviresnės miestiečiams, geriau joms pažįstamos.
„Parkas yra ne tam, kad būtų uždarytas vilniečiams ir svečiams, o tam, kad kviestų ateiti. Mano supratimu, per maža Vilniuje gyvenančių žmonių dalis naudojasi tais parkais, yra kviečiami užeiti, per mažai žino apie jį, per mažai jis kviečiantis ir pritaikytas žmonėms. Čia reikia proveržio – daugiau sutvarkytų takų, labai aiški nuorodų sistema, vyktų renginių“, – kalbėjo R.Šimašius.
Nusistebėjus, ar išties vilniečiai visiškai nepažįsta šių vietovių, nors čia visada yra žmonių, meras tikino, kad jų turi būti dar daugiau. Bet ar tai nepakenks gamtinėms teritorijoms – parkuose yra daugybė saugomų vietų, augalų, gyvūnijos?
Ieškos gamtos ir žmonių kompromiso
Parkas yra ne tam, kad būtų uždarytas vilniečiams ir svečiams, o tam, kad kviestų ateiti, – sakė R.Šimašius.
„Yra parke ir draustinių, tad ten, kur negalima tam tikrų dalykų daryti, kur yra saugomos rūšys ar kraštovaizdis, tai natūralu – ten nereikia nei šlaitų ardyti, nei augalų niokoti. Bet vis dėlto parkas nėra rezervatas, kur lankymas draudžiamas, parkas yra pamatymas tų gražių dalykų. Man labai norėtųsi, kad ir daugiau moksleivių ateitų gamtą pažinti, ir daugiau su šeimomis žmonės ateitų“, – kalbėjo Vilniaus meras.
J.Radžiūnienė susitikime su meru teigė išgirdusi, kad parkai turi tapti patrauklesni lankytojams ir pasivaikščioti, ir renginiams. „Gamtos artinimas prie miestiečių ir miestiečių kvietimas į gamtą. Mums reikėtų surasti idealų variantą, tinkamą būdą, kad ir žmonės jaustųsi gamtoje jaukiai, būtų jiems patogu, ir kad gamtai būtų visai gerai, kad tie žmonės yra toje gamtoje“, – sakė naujoji direktorė.
Parko direkcija laukia ir keičiamų dokumentų, kurie, anot J.Radžiūnienės, nepaliks erdvės jokioms interpretacijoms.
Dėl statybų problemų nenori
Gamtos artinimas prie miestiečių ir miestiečių kvietimas į gamtą, – sakė J.Radžiūnienė.
Išgryninti parkų veiklą turėtų padėti ir ruošiamas veiklos reglamentas. Meras R.Šimašius įsitikinęs, kad jame viskas bus sudėliota taip aiškiai, jog niekam nekilsią jokių klausimų, kas parke leidžiama, o kas ne. „Galima statyti namą ar ne, kokio aukščio turi būti tvora, permatoma ar ne. Aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad šioje vietoje reikia pokyčių. Nebūtinai bakūžės samanotos saugomos yra vienintelis variantas, kai kur gali būti ir atsinaujinimas, bet turi būti aišku, kas ir kodėl ir tą turi visi suprasti“, – kalbėjo meras.
Būtent su statybomis susiję klausimai pastaruoju metu buvo tie, kurie dažniausiai kelti kalbant apie Verkių ir Pavilnių regioninius parkus.
„Labai daug buvo kalbama apie neaiškius statybos leidimus ir statybinių apsitvėrimus ir panašius dalykus. Natūralu, kad tikiuosi, jog ateityje tokių nepagrįstų kai kuriais atvejais sprendimų nebus“, – kalbėjo po pirmojo susitikimo su naująja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktore R.Šimašius.
Jis omenyje turėjo pirmadienio rytą Vilniaus miesto savivaldybės išplatintą pranešimą, kad, atlikusi vidaus audito procedūras ir nustačiusi grubius teisės aktų pažeidimus, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos buvusios direktorės V.Petiukonienės ir direktorės pavaduotojos Z.Ražanauskienės veiklos.
Prašoma įvertinti šių asmenų galimai nusikalstamus veiksmus, vadovaujant direkcijai ir išduodant statybos parko teritorijoje leidimus. Tačiau meras nedetalizavo, kokie tiksliai buvusios parko vadovės ir jos pavaduotojos sprendimai sukėlė įtarimų. Jis teigia, kad savivaldybė sieks veiklos skaidrumo parke, bet neatmeta, jog čia galės iškilti ir naujų pastatų.
R.Šimašius įvardinti, dėl kokių tiksliai pažeidimų kreiptasi į prokurorus, neatskleidė. „Iš tų šimtų atvejų, kurie buvo žiniasklaidoje nagrinėjami, absoliuti dauguma buvo tokie, kad vienas teisės aktas kalba vienaip, antras kitaip. Tarkim, statyba šlaituose regioniniame parke. Tam tikra prasme istoriškai visas regioninis parkas yra ant šlaitų, tai ir statyba šlaituose. Bet atmetus daugybę tų dviprasmybių, buvo keli atvejai, kur nesimatė jokios kitos pusės, buvo tiesiog išduoti leidimai ten, kur neturėjo būti išduoti. Dėl tų atvejų ir kreiptasi buvo“, – sakė meras.
Tirs prokurorai
Vilniaus savivaldybės teigimu, prokuratūrai pateikta daugiau nei 30 puslapių administracijos Centralizuoto audito skyriaus ataskaita, kurioje surinkti duomenys ir konstatuoti pažeidimai liudija apie parko direkcijos vadovybės galimą piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą ir kitas Baudžiamajame kodekse apibrėžtas nusikalstamas veikas. Ataskaita patvirtina buvusios parko direktorės ir jos pavaduotojos įvykdytus statybos įstatymo, saugomų teritorijų įstatymo, teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių siūloma pradėti ikiteisminį tyrimą minėtų asmenų atžvilgiu.
V.Petiukonienė parku direktore nebedirba nuo pernai birželio. Z.Ražanauskienė iki šiol dirbo direktoriaus pavaduotoja, ji laikinai ėjo ir direktorės pareigas. Ar ji liks dirbti direkcijoje, turės nuspręsti naujoji parko vadovė.
Sausio 31-ąją Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pranešė baigusi kompleksinį patikrinimą dėl žemės naudojimo pažeidimų Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose, per kurį nustatyti 155 pažeidimus: 87 patikrinimai atlikti Verkių parke, Pavilnių parke – 152. Daugiausia pažeidimų, net 142, yra dėl neteisėto valstybinės ir privačios žemės užėmimo.
