Daugybė Šiaulių gatvių virto statybų aikštelėmis, o Šiauliečiai – statybų dalyviais. Vairuotojams tenka kirsti siaurus pravažiavimus šalia duobių, o pėstieji eina per gruntą tarp sunkiasvorės technikos ir dulkių.
Vaizdą, kuomet dailiai pasipuošusi moteris eina per saulės įkaitintą statybų aikštelę, Šiauliuose galima pamatyti kasdien ir kone kiekvieną minutę.
Prasilenkti su ekskavatoriumi ir nejaukiai drebėti, kai virš tavęs praeina didžiulis metalinis kaušas, patiria dažnas vairuotojas, kertantis centrinę miesto dalį.
Daugelis šiauliečių supranta, kad kitaip remontai ir nevyksta, tačiau sunku nepykti – gal buvo galima kaip nors ne iš karto, paeiliui?
Kai kurie sako pradėję domėtis, ar nėra pažeidžiamos jų teisės, ar miesto remontai negadina jų gyvenimo kokybės. Gal net priklauso kompensacija? Beje, kodėl kiaurai remontuojamas gatves zuja miestiečiai? Kas atsakingas už jų saugumą? Ar jiems išvis galima čia vaikščioti?
Didžiuliai darbai vyksta daug kur. Panevėžio aplinkkelyje nedidelė avarija naujutėlaičio plento siauresnėje pusėje gali baigtis milžinišku tarptautiniu kamščiu, Smarkiai iškasinėti Plungės, Pakruojo centrai. Joniškyje prie savivaldybės ir bažnyčios plušantys darbininkai neįsitenka, todėl tenka kai kuriuos darbus atlikti ant kelio.
Per keletą minučių darbininkai buvo įspėti. Pasitraukė nuo eismo juostos ir sėkmingai darbavosi aikštėje ant plytelių.
Būtent tokį atvejį pastebėjęs joniškietis nejuokais išsigando. Darbininkas pjovė plyteles, stovėdamas ant važiuojamosios dalies.
Tolimesni veiksmai visai išmušė iš vėžių. Paskambinus 112 operatorė pareiškė, kad policijos kviesti nėra prasmės – ten, turbūt, yra kokie nors leidimai išduoti savivaldybės.
Savivaldybėje atsakymas trumpas – jei policija nesiima veiksmų, nors ir darbai vyksta po langais, tarnautojai neis ir niekam nieko nenurodinės.
Užburtas ratas? Ne visai. Per keletą minučių darbininkai buvo įspėti. Pasitraukė nuo eismo juostos ir sėkmingai darbavosi aikštėje ant plytelių.
Užtverti galima, bet pabrangs?
Juozas Varapnickas, Šiaulių Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos vyr. specialistas, teigia, kad klausimai iš esmės hipotetinio pobūdžio.
„Galima visur užtverti, bet tuomet viskas pabrangs. Žinoma, žmonių saugumas pinigais nevertinamas, bet žmonės irgi turėtų pasižiūrėti kur eina“, – teigė specialistas, pabrėždamas, kad jis neturi kompetencijos komentuoti tokius dalykus.
Pažymėjo, kad šioje vietoje garantuotai už darbuotojų trečiųjų asmenų saugumą yra atsakingas rangovas: „Užtverti gal ir gali, tačiau kiek tai pasverta ir tikslinga?“
Pirmiausia – informuoti darbų vykdytoja
Saulius Balčiūnas, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, priminė, kad dėl triukšmo geriausia yra kreiptis į savivaldybę, nes būtent jai yra pavesta kontroliuoti šią sritį. Jei yra per didelis dulkėtumas – į pagalbą turėtų skubėti visuomenės sveikatos centro padaliniai. Dėl aptvėrimų ir kitų pažeidimų – Darbo inspekcija.
Anot pašnekovo, statybvietės turi būti aptvertos, bet įsijungia protingumo kriterijus, kai aptverti darosi sudėtinga. Jei nėra įmanoma aptverti visos statybvietės, privalu pasirūpinti bent realiai pavojingomis vietomis, kur žmogus gali įkristi ir užkliūti.
Ar bendra situacija yra lanksti? Teoriškai – ne, nes statybos yra ta vieta, kur vykdomi statybos darbai. O kas yra statinys? Pastatas arba komunikacijos. Eismo statybvietėje kaip ir neturėtų būti.
Anksčiau 100 tūkst. darbuotojų būdavo beveik 10 mirtinų nelaimingų atsitikimų.
Dabar – trys mirtini atvejai.
Realybė yra tokia, kad visa atsakomybė už saugumą yra perleista rangovams, tačiau ar jiems galima leisti rizikuoti mūsų gyvybėmis?
Nelaimių su pašaliniais asmenimis statybose S.Balčiūnas nepamena, tačiau tai nereiškia, kad taip negali nutikti ateityje. Lietuvos statistika per dešimtmetį pagerėjo. Jei anksčiau 100 tūkst. darbuotojų pasitaikydavo beveik 10 nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių mirtimi, tai dabar skaičiuojami trys mirtini atvejai. Jungtinėje karalystėje šis rodiklis nesiekia ir vieneto.
Darbų vykdytojai, jei negali įrengti saugaus praėjimo žmonėms, turi pastatyti darbuotojus, kurie padėtų visiems saugiai praeiti arba reguliuotų eismą. Trečiųjų asmenų saugumo užtikrinimą numato Statybas reglamentuojantys įstatymai.
Ką daryti, jei matome pažeidimą? „Jeigu žinome, kas yra šių statybų vykdytojas – jų kontaktai privalo būti ant aptvėrimų ar šalia ženklų – geriausia būtų kreiptis būtent į juos. Paprašyti, kad pavojai ir grėsmės būtų pašalinti. Jei nesiimama veiksmų, galima kreiptis į kitas jau minėtas institucijas, o rangovui gali grėsti administracinė atsakomybė“, – komentavo S.Balčiūnas.
Nepravažiuojamame mieste vyks dviračių varžybos!
Šiaulių policija taip pat nelieka nuošalyje ir padeda vairuotojams įveikti miesto gatves greičiau. Išplatintas pranešimas, kad liepos 29-ąją vairuotojų Šiauliuose laukia tikras išbandymas.
Be eismą trikdančių kelio remonto darbų, situaciją gatvėse apsunkins ir beveik visą dieną jomis vyksiantis didžiulis renginys „Šiaulių dviračių lenktynės 2018“.
Dėl šios priežasties eismas miesto centre – Vasario 16-osios, Trakų , Vilniaus, Kalinausko, Vilkaviškio, Ežero, Tilžės gatvėmis ir Aušros alėja, beveik visą dieną bus uždarytas.
11 val. iš Šiaulių katedros į Kryžių kalno atlaidus pajudės piligriminė procesija. Į ją prognozuojama suvažiuos nemažai tikinčiųjų iš aplinkinių rajonų. Procesijoje ketinantys dalyvauti žmonės iki Katedros privažiuoti neturės galimybės, nes miesto centras bus uždarytas, automobilius jie turės palikti aplinkiniuose mikrorajonuose.
Pareigūnai pataria, jei tik nėra būtinybės užvažiuoti į Šiaulius, pasinaudoti aplinkkeliais ir toliau sėkmingai tęsti kelionę.
