„Šiaurės vakariniame šlaite paklota paskutinė gabionų eilė, planuojama tvarkyti esamus sovietmečiu ir Nepriklausomybės metų pradžioje įrengtus rostverkus. Šiauriniame šlaite, kuriame buvo stebimas grunto plyšys, įrengta molio spyna, jis uždengtas apsauginiu tinklu, sutvirtintas. Rytiniame šlaite, kur matėme didžiausias nuošliaužas, sutvarkyta – tiek šiaurės rytinė, tiek pietrytinė nuošliaužos. K.Škirpos alėja yra atidaryta, eismas vyksta. Pietrytinis šlaitas yra pabaigtas, liko tik ties pietrytinės gynybinės sienos nuogrinda įrengti apsauginę plėvę. Pietrytiniuose šlaituose nuošliaužų kūnai yra išvalyti, ten tereikia technologinių sprendinių – drenažą įrengti ir užberti skaldą“, – apie situaciją kalbėjo R.Augustinavičius.
Pagrindinius darbus planuojama pabaigti šį mėnesį. Rengiami ir stacionarių darbų projektai, pietrytiniame šlaite šie darbai prasidėti turėtų kitų metų antroje pusėje.
Problemos, anot R.Augustinavičiaus, kyla dėl to, kad iš viršaus į kalną smelkiasi vanduo. Todėl viršutinėje aikštelėje esantis žolynas uždengtas laikina stogine.
„Sumažinus kritulių patekimą į kalno gilumą ir jo išsikrovimą šlaituose, rizika naujoms nuošliaužoms sumažės perpus. Bet, ką esame minėję ne kartą, rizika nuošliaužoms išlieka. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis, rizikingiausios zonos yra pietrytiniame, šiauriniame, vakariniame šlaituose“, – sakė kultūros viceministras.
Paklaustas, kad gal vis dėlto ne viskas buvo daroma taip greitai, operatyviai ir tiksliai, R.Augustinavičius priminė, jog kalnas priklauso Lietuvos nacionaliniam muziejui. O savivaldybei jis sakė galįs tik padėkoti, nes užtveriant teritorijas ji visada padeda. Kaip ir savivaldybės bendrovė „Grinda“.
Arturas Liudkovskis paklausė, ar galvojama atsodinti medžius, kurie sulaikytų dirvožemio eroziją. Viceministras teigė, kad planuojama įsėti žolinę dangą su tvirtu šaknynu. „Ji tikrai turėtų stabilizuoti paviršių, nes šaknys siekia 70 cm. Ne tik medžiai, bet ir žolinė danga gali padėti stabilizuoti šlaitus. Ir tai padarys geriau negu krūmai ar medžiai“, – teigė R.Augustinavičius.
Jis taip pat sakė, kad kunigaikščių rūmų atkūrimas nėra prioritetas – svarbiausia stabilizuoti šlaitus taip, kad jie išlaikytų esamą krūvį, o ne statyti dar ką nors naujo.
Algis Čaplikas dar kartą paminėjo siūlymą kalną perleisti Vilniaus miesto savivaldybei, esą tokiu būdu Kultūros ministerija galėtų rūpintis kultūra, paveldu, o miestas pasirūpintų kalnu. Tačiau R.Augustinavičius užtikrino, kad ministerija ir muziejus pasirūpinti gali ir sienomis, ir kultūrine veikla.
Anot viceministro, lėšos šiuo metu numatytos tik peržiemojimui ir šiaurės vakariniam šlaitui – nuo 5 iki 7 mln. eurų. Galutinės kainos jis teigė nežinąs, nes ilgalaikiai darbai tik projektuojami, o tvarkoma, „kas nučiuožė“. Nėra aiškus ir galutinis terminas, kada kalnas bus visiškai sutvarkytas. Nes nuošliaužas sutvarkyti planuojama iki 2019 m. antros pusės, bet norima ateiti su kompleksiniu planu tvarkyti visą kalną, o ne „būti gaisrininkais“ – pulti gelbėti susidarius vis naujoms nuošliaužoms.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kitą savaitę spręs, ar dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Ekstremali situacija Vilniaus savivaldybėje dėl kalno buvo paskelbta šių metų birželio pabaigoje.
