Apie tai R.Požėla kalbėjo per Vidaus reikalų ministerijoje surengtą spaudos konferencijoje, kur kartu su vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu atsakė į R.Pociaus išsakytus teiginius interviu „Delfi“.
Buvęs VST vadovas interviu teigė, jog įspėjimų, kad riaušės bus, tarnybos esą buvo gavusios gerokai anksčiau, tačiau, kadangi buvo delsiama priimti sprendimus, minia įsisiautėjo – riaušių metu pareigūnai kurį laiką stovėjo tiesiog talžomi, o kitą dieną VRM ir Policijos departamento vadovybė viską bandė paaiškinti tuo, jog neva buvo veikiama pagal skandinavišką riaušių malšinimo modelį.
Anot jo, santykiai po šio įvykio su A.Bilotaite tapo įtempti, tačiau „kompromituojančios informacijos apie mane buvo ieškoma iškart po jos atėjimo“.
Įspėjimų buvo, bet ne dėl tos dienos
Tačiau R.Požėla kalba kitaip: „Praėjusiais metais, turbūt metų pradžioje, buvome gavę iš vienos žvalgybinės institucijos informaciją, kad metų masiniuose renginiuose, neatmestina, gali įvykti įvykiai, susiję su riaušių pasireiškimu.“
Tačiau esą konkrečiai dėl rugpjūčio 10-osios tokios informacijos nebuvo: „Dar išvakarėse komunikavome su suinteresuotomis institucijomis, nebuvo pagrindo vertinti įvykio per padidintų rizikų grėsmę, todėl mūsų pajėgumai buvo tokie, kaip darbui įprastame taikiame mitinge.
Dar vienas momentas, kodėl iš pat pradžių buvo minimalūs pajėgumai, tai mes turėjome labai įtemptą žiemą, pavasarį, policija labai daug dirbo dėl COVID kontrolės užtikrinimo, negana to, vasarą prasidėjo migracijos krizė.
Žinojome, kad laukia labai įtemptas rugsėjis būtent dėl masinių renginių, todėl buvo nuspręsta rugsėjį išleisti labai didelį kiekį pareigūnų atostogų. Mūsų galimybės dėl objektyvių priežasčių nuo ryto tą dieną turėti šimtus pareigūnų buvo labai ribotos.“
Reikėjo laiko sukviesti pareigūnus
Prasidėjus renginiui policininkai matė kaistančią situaciją, didino pareigūnų skaičių, sakė R.Požėla. O esą tas momentas, kai prie Seimo rūmų pradėjo rinktis mitinguotojai, esą buvęs spontaniškas.
Reikėjo laiko pritraukti pareigūnus – iš kitų miestų, iš atostogų, juos tinkamai ekipuoti, atvežti į įvykio vietą.
„Klausimas dėl VST pasitelkimo – išvakarėse tai nebuvo padaryta, nes, pasikartosiu, neturėjome informacijos apie galimas grėsmes. Viena iš mūsų išmoktų pamokų – turime ar neturime informacijos apie galimas grėsmes, ruošiamės, lyg tokią informaciją turėtume. Į tokius renginius reikia eiti maksimaliai pasirengus“, – teigė policijos generalinis komisaras, tvirtindamas, kad ir šio šeštadienio mitingas parodė, kad pasiruošta jau buvo visiškai kitaip.
Jis teigė, kad bandyta kalbėtis, deeskaluoti situaciją.
„Dar vienas dirgiklis“
„Taip, buvo mano skambutis VST vadui, žodinis prašymas pasitelkti jų pareigūnus. Taip, tie pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą. Chronologiškai žiūrint galima teikti, kad ekipuotų papildomų pareigūnų atvykimas buvo dar vienas dirgiklis, dėl ko minia pradėjo veikti aktyviau.
Dėl to buvo priimtas sprendimas, kad policijos ir VST pareigūnai pereina į aktyvią veikimo stadiją.
Teisėtumo pagrindai: VST įstatymo vienas iš punktų sako, kad VST gali būti pasitelkiami policijos, FNTT, pasieniečių ir kitų tarnybų veiklai vykdyti. Tas bendras veikimas prasidėjo“, – kalbėjo R.Požėla.
Jis taip pat akcentavo, kad masiniams neramumams malšinti ir viešajai tvarkai atkurti parengtas planas „Vėtra“ yra specialusis VRM ministro patvirtintas planas: „Vėtrą“ įveda ne politikas, kas buvo anksčiau, 2009 metais, o operacijos vadovas, kuriuo tuo metu buvo Vilniaus VPK viršininkas. Tuo metu vadovas, spręsdamas dilemą dėl specialių priemonių įvedimo, įvertino situaciją, kad nėra tikslinga keisti operacijų vadovą. Kaip žinia, įvedus „Vėtrą“ keičiamas operacijų vadovas ir vadovavimą pradeda VST atitinkamas pareigūnas.
Buvo įvertinta ir tai, kad tai lokalus konfliktas, nebuvo padaryta žala aplinkiniam turtui, aplinkiniams žmonėms. Taip, mūsų pareigūnai nukentėjo, transportas taip pat. Bet buvo įvertintas neramumų mastas ir priimtas sprendimas veikti neįvedant plano „Vėtra“. Tame renginyje dalyvavo įvairūs prokremliški veikėjai, kurie galėjo panaudoti veiksmus propagandai, kaip susidorojama su kitaminčiais. Nenorėjome atiduoti vadovavimo tuo metu, kai jau prasidėjo aktyvūs veiksmai, kad nebūtų naudojama ir perteklinė jėga.“
VST nedalyvaudavo
Į R.Pociaus teiginius apie naudotą apie skandinavišką riaušių malšinimo modelį, R.Požėla atsakė, kad po 2009 metų įvykusių riaušių buvo vertinamas skandinaviškas modelis, kuriuo esą siekiama deeskaluoti situaciją naudojant fizinius barjerus ir transporto priemones. Ir tai esą yra „natūrali praktika“.
„Bendrų mokymų, pasitarimų metu policija visada akcentuodavo, kad fizinė jėga turi būti naudota tiek, kad būtų pasiektas rezultatas, o dar geriau jos nenaudoti“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras, pabrėždamas, kad ne visuose policijos organizuotuose pasitarimuose VST atstovai iš viso dalyvavo.
Šių metų vasarį skelbta, kad pernai rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje įtariamųjų padaugėjo iki 102.
Nukentėjusiais byloje pripažinti 27 asmenys, du iš jų Seimo nariai.