2017 03 13

Renatos Cytackos laiške Lenkijos vadovams – melas apie uždarytą lenkišką mokyklą Vilniuje

Vilniaus tarybos narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikė ir Lenkų mokyklų Lietuvoje forumo atstovė Renata Cytacka Lenkijos vadovams parašė viešą laišką, kuriame ne tik ragino neskirti finansinės paramos Lietuvoje veikiančiai radijo stočiai „Znad Wilii“ ir portalui zw.lt, šmeiždama šias žiniasklaidos priemones, bet ir melavo, kad Lietuvoje uždaryta J.Lelevelio mokykla.
Renata Cytacka
Renata Cytacka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Laišką, adresuotą Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, premjerei Beatai Szydlo, Seimo ir Senato pirmininkams Marekui Kuchcinskiui ir Stanislawui Karczewskiui, užsienio reikalų ministrui Witoldui Waszczykowskiui, išspausdino kraštutinių dešiniųjų portalas prawy.pl, kuris save pozicionuoja kaip propaguojantis tautines, katalikiškas vertybes, lenkišką šeimą, tradiciją, kultūrą.

Priminė pavardes ir gatvių pavadinimus

Laiške – gausu skundų dėl Lietuvos lenkų situacijos. „Lenkai Lietuvoje atsilaiko ir tikriausiai atsilaikys. Tačiau tai priklauso nuo to, kaip aktyviai su mumis kovos Lietuvos valdžia. Kokiu būdu kovoja, tai kiekvienas žino. Pirmiausia, žemindama ir drausdama gerbti pagrindines žmogaus teises, įtvirtintas Lenkijos ir Lietuvos Respublikų sutartyje dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo, Tautinių mažumų teisių apsaugos konvencijoje bei Žmogaus teisių konvencijoje“, – viešą laišką pradeda R.Cytacka.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus J.Lelevelio mokyklos bendruomenė piketuoja
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus J.Lelevelio mokyklos bendruomenė piketuoja

Ji priminė Lenkijos vadovams, kad Lietuvos lenkai neturi teisės rašyti gimtąja kalba ir taip, kaip rašė jų seneliai, negali kalbėti lenkiškai viešajame gyvenime, nors, tarkim, Šalčininkų rajone lenkai sudaro per 80 proc. visų gyventojų, o Vilniaus rajone – daugiau nei 60 proc. Taip pat R.Cytacka paminėjo lenteles su vietovardžiais lenkų kalba ir teismo procesą, po kurio Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorius Boleslavas Daškevičius turėjo susimokėti 11,5 tūkst. eurų baudą.

Mokyklų klausimas irgi nebuvo pamirštas. Anot R.Cytackos, lenkiškose mokykloje vis mažiau lenkų kalbos – esą neleidžiami vadovėliai, dirbtinai išpučiamos problemos dėl mokyklų akreditavimo.

„Likvidavo“ veikiančią mokyklą

Primename, kad per pastaruosius dvejus metus buvo likviduotos dvi lenkiškos mokyklos: Jeruzalės bei J.Lelevelio mokykla iš Antakalnio buvo perkelta į filialą, – rašo R.Cytacka.

Taip pat R.Cytacka laiške Lenkijos vadovams pareiškė, kad, nors Lietuvos užsienio reikalų ministras Lenkijos žiniasklaidai sakė kitaip, Lietuva uždarinėja lenkiškas mokyklas. Ir pateikia net du pavyzdžius: „Primename, kad per pastaruosius dvejus metus buvo likviduotos dvi lenkiškos mokyklos: Jeruzalės bei J.Lelevelio mokykla iš Antakalnio buvo perkelta į filialą, atimant iš Antakalnio rajono paskutinę lenkišką mokyklą.“

Tačiau LLRA politikės teiginiai nėra teisingi. O jokio konteksto ji nepateikia. 15min primena, kad lenkiškų klasių Jeruzalės mokykloje neliko 2015 metais, 2013–2014 mokslo metais lenkiškose klasėse mokėsi vos 62 mokiniai. Lietuviškose – 611.

J.Lelevelio mokykla iš viso nėra uždaryta. Ji tik perkelta į kitas patalpas, kurios vėluojant, bet buvo suremontuotos, mokykla tampa J.Lelevelio inžinerijos gimnazija. Apie tai R.Cytackos laiške net neužsiminta.

Sauliaus Žiūros nuotr./Atnaujinta mokykla Vilniaus Minties gatvėje
Sauliaus Žiūros nuotr./Atnaujinta J.Lelevelio mokykla

Užsipuolė „Znad Wilii“

Tačiau daugiausia R.Cytackos strėlių nutaikyta į lenkų kalba transliuojančią radijo stotį „Znad Wilii“ ir portalą zw.lt.

„Lietuvos valdžios strategija yra nekintanti ir vykdoma nepriklausomai nuo to, ar valdžioje yra dešinieji, ar kairieji. Tačiau negalime suvokti ir suprasti, kodėl, turėdami tokią grėsmę iš Lietuvos valdžios pusės, esame naikinami lenkiškos žiniasklaidos, o būtent radijo ir portalo zw.lt. Jei tai būtų Lietuvos žiniasklaida arba bent tik Lietuvos kapitalo, mums tai būtų bent minimali paguoda. Tačiau kaip žinome, dauguma lėšų yra gaunama iš Lenkijos. Negalime suvokti, kodėl mūsų Tėvynė finansuoja mūsų vienybės, kuri yra mūsų jėgos kovojant dėl lenkiškumo išsaugojimo pagrindas, skaldymą? Kodėl mūsų tautiečių mokesčiai yra naudojami šiam tikslui? Vienybės skaldymas visiškai užkirs kelią mūsų kovai dėl laisvės ir demokratijos“, – taip rašo R.Cytacka.

Politikė, puldama lenkų kalba transliuojančias Lietuvos žiniasklaidos priemones, žodžių nesirenka. Teigia, kad radijo stotis „Znad Wilii“ ir portalas zw.lt vykdo kampaniją prieš lenkų bendruomenes Lietuvoje, bando įrodyti tėvams, kad leistų vaikus ne į lenkiškas mokyklas ir t. t.

Priekaištų negailima ir dėl švietimo situacijos nušvietimo. Ir tai pateikiama kaip pagrindinis motyvas, kodėl Lenkija neturėtų finansuoti lenkiškos žiniasklaidos Lietuvoje: „Dėl neteisingai rodomos lenkų visuomenės Lietuvoje, o ypač dėl klaidinančio švietimo įvaizdžio pateikimo manome, kad būtų netikslinga finansiškai remti radiją ir portalą zw.lt, kurie iš tiesų forsuoja mus diskriminuojančią Lietuvos valstybės politiką ir visiškai nepalaiko mūsų kovoje už demokratiją ir lenkų laisvę Lietuvoje.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų