„Jeigu yra nelaidojama kapinėse, jos numiršta. Gal keistai skamba, kad kapinės numiršta, bet iš tikrųjų, kaip ir nenaudojami pastatai, jos mąžta ir sekantis kelias yra iš viso panaikinimas. Kitas kelias – atgaivinimas“, – BNS pasakojo savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna.
Jis pabrėžė, kad šios kapinės nebus atviros visiems: skirtingai nei veikiančiose, riboto laidojimo kapinėse nėra leidžiama formuoti naujų kapaviečių, o esamose laidoti galima tik praėjus 25 metams nuo paskutinio palaidojimo ir tik įrodžius giminystę su kapavietėje palaidotais asmenimis.
Pasak R.Čėsnos, toks sprendimas jau yra pasiteisinęs Žemųjų Šančių kapinėse. Jos iš neveikiančių prieš kurį laiką taip pat paverstos riboto laidojimo: į kapines dažniau užsuka palaidotųjų artimieji, tvarko kapavietes ir atnaujina antkapius.
„Mes pritarėme, kad jeigu bus einama tuo pačiu keliu, manau, kad kapinėms bus tai geriau“, – kalbėjo „Kapinių priežiūros“ vadovas.
Kol kas kapines prižiūrinti įmonė nėra sulaukusi prašymų dėl laidojimo Aleksoto kapinėse, tačiau, pasak R.Čėsnos, vietos bendruomenė domisi šia galimybe.
Klausimas dėl kapinių statuso bus svarstomas artimiausiame tarybos posėdyje.
Kaune yra 26 kapinės, iš jų aštuonios – veikiančios.