Antradienio popietė. Prie Rėkyvos ežero iškeltos vėliavos ir įrengta karinė stovyklavietė. Čia darbuojasi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai ir Karinių jūrų pajėgų ir Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono narai.
Vienas naras vos už dviejų metrų nuo iš anksto pažymėto plūduro rado keistą apvalią aliumininę detalę.
Visi puolė tyrinėti internete esančias „šmoliko“ nuotraukas. Taip liaudyje vadinamas čekiškas lėktuvas „Letov Š-20L“. Toks dangtis tikrai galėjo jam priklausyti ir dengti dinamą. Galutinai tai patvirtinti galima tik turint šalia kitą originalią detalę.
Taip pat rastas žalvarinis dangtelis, galėjęs nukristi nuo kokios variklio detalės ir metalinis lietas puodelis. Gali būti ir kariškas, tačiau vargu ar jis priklausė lakūnui. Dėl dangtelio dar būtų galima pasiginčyti.
Dugne pilna butelių. Vieną jų naras pasiėmė kaip relikviją. Butelis – 1969-ųjų. Kaip tik tais metais vyras pradėjo profesionaliai nardyti.
Narams be daugybės darbo tenka atlaikyti ir smalsuolių dėmesį. Ne tik žurnalistai, bet ir vaikai iš Rėkyvos pagrindinės mokyklos čia tiesiog veržiasi. Mokykla įsikūrusi ant ežero kranto, grafų Karpių dvarvietėje. Lakūnas Kairaitis – taip pat gerai pažįstamas šios mokyklos auklėtiniams, o jo akmuo – lankytina vieta.
Kodėl ieškoma šio lėktuvo? Lakūnas Antanas Kairaitis 1930 metų birželio 13 dieną treniravosi šaudyti iš kulkosvaidžio. Tokiais atvejais lakūnai taiko į savo šešėlį. Tikėtina, kad nusileido per žemai ir trenkėsi į vandenį. Nuo smūgio buvo smarkiai sužalotos kojos ir galva.
Ties ta vieta krante gulintis akmuo buvo pakrikštytas šio lakūno vardu. Šio projekto metu buvo atnaujinta ant akmens iškaltas paminklinis užrašas. Originaliai jis iškaltas po ketverių metų nuo žūties.
Iš daugybės šaltinių yra žinoma, kad medinės ir drobinės lėktuvo detalės pačios iškilo į paviršių, tačiau motoro taip niekas ir neištraukė.
Iš daugybės šaltinių yra žinoma, kad medinės ir drobinės lėktuvo detalės pačios iškilo į paviršių, tačiau motoro taip niekas ir neištraukė.
Alvydas Tamošiūnas, ekspedicijos iniciatorius ir Lietuvos KOP vyriausiasis puskarininkis, teigė, kad specialiais aparatais buvo apytiksliai nustatytos galimos vietos, kuriose galima rasti lėktuvo variklį ir kai kurias priekines metalines detales. Kažkur gali mėtytis ir propeleris.
Darbus labai apsunkina prastas matomumas. Rėkyvos ežero vanduo gana švarus, tačiau ant dugno – didžiulis sluoksnis durpių.
Taip pat reikia pripažinti, kad ežeras pilnas įvairiausio šlamšto. Aparatai fiksuoja visas dugne nusėdusias šiukšles. Narai, ieškodami lėktuvo, praktiškai išvalo nedidelį gabalėlį dugno.
Istorija besidomintis kariškis priminė, kad Lietuva turėjo aštuonis tokius lėktuvus. Keturi iš jų patyrė avarijas. Kitaip tariant – „šmolikai“ nepagarsėjo saugumu.
Ekspedicijoje dalyvauja Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius Vladas Žulkus laikomas povandeninės archeologijos pradininku. Jo nuomone, nardymas jau davė šiokių tokių rezultatų. Viena iš rastų detalių tikrai priklauso lėktuvui. Ekspertai vėliau tai nustatys tiksliai. Žinoma, būtų smagu surasti patį variklį.
Kita ekspedicijos dalis vyks Šilėnų miškuose, kur tarpukariu buvo aviacinis poligonas. Čia bus ieškoma įvairių nepriklausomos Lietuvos karinės aviacijos liekanų. Kuomet karines pajėgas perėmė sovietai, daugelis lėktuvų, o taip pat ir „Lituanica II“ buvo išvežti į šį poligoną, kur tapo pratybų taikiniais.
A.Tamošiūnas primena, kad lėktuvu „Lituanica II“ lakūnas Feliksas Vaitkus 1935 metais skrido per Atlantą. Prie šių paieškų planuoja prisijungti ir docentas Gintautas Zabiela, labiausiai garsėjantis piliakalnių tyrinėjimais.
