Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2011 04 15

Renovacijos plėtrą stabdo baimė

Daugiabučių renovavimas neįgauna trokštamo pagreičio: pagal naująją programą „Jessica“ būstą atsinaujinti panoro tik penkių Klaipėdos daugiabučių gyventojai.
Ketinama renovuoti ne pavienius namus, o ištisus kvartalus.
Ketinama renovuoti ne pavienius namus, o ištisus kvartalus. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjo Algio Gaižučio, pastaruoju metu susidomėjimas renovacijos programomis slūgsta. „Ypatingai po to, kai valstybės paramos dalis sumažinta. Kai kurie gyventojai, kurie buvo pradėję rengtis būsto renovavimui, netgi atsiėmė paraiškas“, – pasakojo savivaldybės darbuotojas.

Pasak A.Gaižučio, net argumentai, kad renovavus pastatą būsto šildymas kainuos pigiau, – nebeįtikina. „Žmonės baiminasi. Ten, kur didžioji dalis gyventojų yra pensinio amžiaus, apskritai vyrauja nuomonė, kad neverta atnaujinti pastato. Pasakymai, kad jų turto vertė, renovavus namą, pakils – neveikia“, –  pasakojo pašnekovas.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas, teigė, jog gyventojai paraiškas modernizuoti pastatus atsiima ne dėl to, kad keistų nuomonę, o dėl to, kad nespėja sutvarkyti dokumentų.

„Iki gruodžio 31 d. turi būti baigti projektai, inicijuoti pagal senąją programą, kai paramos dydis numatytas 30–50 proc. projekto vertės. Nemažai žmonių mato, kad nespės įgyvendinti sutarčių sąlygų. Tačiau nusivylusių nepasitaikė“, – teigė specialistas.

Anot jo, šiuo metu yra patvirtinti penki projektai pagal programą „Jessica“, dar 21 daugiabučių modernizavimo projektas įgyvendinamas pagal senąją tvarką. Pastarųjų vertė siekia maždaug 12 mln. Lt, valstybė suteikė maždaug 5 mln. Lt siekiančią paramą.

A.Čepas pasakojo, jog maždaug kartą per savaitę agentūros darbuotojai vyksta susitikti su gyventojais. Pastebima, kad baimė renovuotis, kreiptis į bankus paskolų vis dar kausto žmones.

„Žmonės vis dar nelabai supranta procedūrų, kompensacijos mechanizmo. Renovavimo procese, kai bankininkai, statybininkai, projektuotojai yra profesionalai, o bendrijos, jų pirmininkai, valdybos tampa silpnąja grandimi, stokojančia žinių, įgūdžių. Juk tai milijoniniai projektai. Net uždarosios akcinės bendrovės, valdydamos tokias lėšas, samdo profesionalus. Štai toje vietoje ir gimsta pagrindinės baimės“, – sakė A.Čepas.

Sudėtingiausia modernizavimo procesą paspartinti pastatams, kur dauguma gyventojų – vyresnio amžiaus ar priklausomi nuo socialinių pašalpų.

Gegužę Klaipėdos savivaldybėje ketinama surengti konferenciją, kurioje bus išsamiau pasakojama apie pastatų modernizavimo subtilybes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos