„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios bei kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24–100. Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos altnernatyvos buvo polisterinis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – pasakoja E.Petrauskas.
Auditas buvo atliktas šildymo sezono metu, praėjus bent dvejiems metams po daugiabučio renovacijos, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.
„Patikrinimo metu buvo atliktas energetinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, tai yra darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminės modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sako pašnekovas.
Patikrinimas atskleidė, kad realus butų energijos suvartojimas siekia apie 80 kWh/kv. m, o tai – geras pasiekimas.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, jog didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui – nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių.
Palyginimui – nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių.
Visgi, atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovacija, turėtų apsvarstyti ir pasirinkti įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymi E.Petrauskas.
Kodėl verta įsidiegti rekuperacinę sistemą?
Atsakingas vėdinimas gali padėti užtikrinti švarų ir kokybišką orą bute bei tinkamą mikroklimatą patalpoje. Viena iš svarbiausių priemonių, padedančių tai užtikrinti yra rekuperacinė sistema.
„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – teigia E.Petrauskas.
Išorės oro patekimas į patalpas, neturint įrengtos rekuperacinės sistemos ir atidarinėjant langus, nėra rekomenduotinas dėl galimo kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo. Atidaryti langus galima tik ne transporto piko valandomis ir kelis kartus per dieną pilnai atidarius langus kelioms minutėms. Būtent todėl gyventojai, atsinaujindami daugiabutį, turėtų įsidiegti rekuperacinę sistemą, kurią turi prižiūrėti specializuotas techninis personalas ir apmokyti gyventojus teisingai jas naudoti, siekiant optimalaus oro kokybės lygio ir elektros energijos sąnaudų užtikrinimo.
„Esant per sausam patalpų orui, gyventojai susiduria su sveikatos problemomis: gerklės ir akių dirginimu, ypač paveikiančius nešiojančius kontaktinius lęšius, veido ir rankų odos džiuvimu – pažeidžiamas apsauginis sluoksnis, ji gali pradėti skilinėti, taip pat dėl sauso oro išsausėja kvėpavimo takų gleivinė, todėl gali susilpnėti imunitetas peršalimo ir kitoms ligoms.
Paprasčiausia priemonė siekiant padidinti drėgmės kiekį patalpose yra oro drėkintuvų naudojimas, tačiau būtina stebėti drėgmės lygius, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose dėl per didelės drėgmės kiekio susidaro palankios sąlygos pelėsio atsiradimui. Džiaugiamės, jog šios studijos metu nei viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – dalinasi Pastatų energinio taupumo departamento projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas.
Paprasčiausia priemonė siekiant padidinti drėgmės kiekį patalpose yra oro drėkintuvų naudojimas
Oro kokybė bute turi itin didelę įtaką gyvenimo komfortui ir yra glaudžiai susijusi su šilumos energijos naudojimu, o gyventojai gali kasdien atlikti kokybės kontrolę naudodami specialius jutiklius – CO2 daviklius / sensorius, padėsiančius tai įvertinti. Viena iš rekomendacijų, pateiktų po audito yra siūlymas, jog patalpų oro kokybės vertinimas taptų standartine pastatų energinio naudingumo vertinimo procedūra, kurią galima panaudoti kaip naudingą informaciją ir pagalbą priimant sprendimus bei planuojant pastatų atnaujinimo darbus, taip pat sudarant išsamesnį pastato būklės ir eksploatacinių savybių vaizdą, papildant energijos auditus ir sertifikatus.
Su audito išvadomis ir kita aktualia informacija apie daugiabučio renovaciją gyventojai gali susipažinti APVA internetinėje svetainėje.
