Su charizmatišku ir vietoje nenustygstančiu Artūru susitinkame jo darbo vietoje – Girulių paplūdimyje. Jį drąsiai galima vadinti žymiausiu šių dienų gelbėtoju Lietuvoje. Kadangi vasarą visas dėmesys nukrypsta į pajūrį, čia dirbantiems asmenims dažnai tenka stoti prieš filmavimo kameras. Didžioji dalis šio vaikino kolegų nedrįsta duoti interviu, tačiau Artūras – visuomet pasiruošęs. Drąsos įkvėpė gausybės peržiūrų sulaukę jo nuotaikingi filmukai: repavimas užsisakant picą bei mėsainį ar pateikiant dokumentus jį sustabdžiusiai pareigūnei.
Nesijaučiu žvaigžde. Nenoriu būti Šalčiūte, išgarsėjusia dėl neaišku ko.
„Nesijaučiu žvaigžde. Nenoriu būti Šalčiūte, išgarsėjusia dėl neaišku ko. Tiesiog ilgą laiką stebėjau internete visokius linksmus vaizdelius, mėgstu repą, rašau eiles, tad ir išėjo, kas išėjo. Tenorėjau pralinksminti žmones“, – prisėdęs paplūdimio kavinukėje, patikino žodžius kaip žirnius beriantis Artūras.
Kalbėti jam patinka, tad norisi šį pomėgį išnaudoti. Vaikinas tikisi ateityje tapti radijo laidų vedėju.
„Suprantu, kad nebus taip, jog atidarysiu duris, įžengsiu į „Power'į“ ar „Zip'ą“ ir man duos mikrofoną. Kad kelias iki to – ilgas. Tačiau aš žinau, ko noriu, tad to sieksiu. Tikiuosi, jog tas staiga sužibęs populiarumas man padės būti pastebėtam. Gal kas atkreips dėmesį. Kas yra mano autoritetas radijuje? Rolas. Nes jis yra ir puikus tėvas, o tas mane labai žavi“, – dar vieną priežastį, dėl ko ėmėsi kurti filmukus, atskleidė Artūras.
Reperiu savęs nelaiko
Artūrui juokinga, jog žmonės jį laiko reperiu. Jis prisipažįsta niekad net nebandęs sukurti tikros repo dainos. Todėl neskaudina ir Lietuvos reperių komentarai, kuriuose vaikino eilės išvadintos pirmoko lygio. Dėl tos pačios priežasties nesudomino jo ir pasiūlymai parepuoti vieno Lietuvos degalinių tinklo reklamoje.
Atsakydamas į kritiką, Artūras pabrėžia, jog jokioje studijoje jis savo repo neįrašinėjo, į „Youtube'ą“ vaizdo įrašų nekėlė ir iš to neuždirbo, nors galėjo.
„Man keista, kad būtent filmukas, kur aš repuoju pareigūnei, labiausiai „susprogdino“ internetą. Man labiau patinka „McDonald's“ repas. Labiausiai bijojau ne policininkės, o „McDonald's“ iššūkio. Neįsivaizdavau, kaip reaguos. Gal sakys: „Durniau, varyk iš čia.“ Bet darbuotoja išklausė, pradėjo juoktis. Galiausiai užsisakiau ledų kokteilį, buvau pagirtas. Lyg koks 20 kg nuo mano širdies būtų nukritę.
Tai įkvėpė kurti naujus klipus. Nepaisant to, kad mane vadino kopijuotoju. Bet juk geriau kažką daryti, nei sėdėti ir rašyti blogus komentarus, ar ne? Suprantama, nieko naujo neatradau. Prabėk nuogas Gedimino prospektu ir tai, manau, pasaulyje jau bus kažkas daręs“, – patikino Artūras.
Kitą dieną „McDonald's“ išsikvietė vaikiną pietums. Artūras manė būsiąs pavaišintas kokiu komplektu, tačiau restorano darbuotojai jam nukrovė visą stalą maisto. Teko dalytis ne tik su draugais, bet ir su tuo metu maitinimo įstaigoje buvusiais žmonėmis.
Artūrui juokinga, jog žmonės jį laiko reperiu. Jis prisipažįsta niekad net nebandęs sukurti tikros repo dainos.
Populiarumas „užlaužė“ internetą
O kaipgi jaunai asmenybei pavyksta susidoroti su staiga užgriuvusiu populiarumu?
„Apie pusantro tūkstančio sekėjų „Facebooko“ tinkle aš įgijau po policijos repo. Kai įkėliau, per 3 valandas sulaukiau 5 000 peržiūrų. Pamaniau, nepasisekė – drąsa nepasiteisino, likau nesuprastas. Nuėjau pamiegoti. Atsikeliu po valandos – 100 000 peržiūrų. Įrašo nuoroda pasidalijo Lietuvos policija, generalinis komisaras, netgi „Farai“. Reikėjo išjunginėti vis kompiuterį, nes strigo „Facebookas“. Nuo 100 sekėjų iki 1 700 – per kelias valandas“, – įspūdžiais pasidalijo Artūras, patikinęs, jog policijos repas iki šios dienos yra peržiūrėtas daugiau nei milijoną kartų.
Garso įrašas, kaip vaikinas repuoja pareigūnei, „sukosi“ ir vienoje radijo stotyje. Tai patiko ne visiems. Draugų ratas sumažėjo. Ne vieno Artūras buvo išvadintas pasikėlusia žvaigžde.
„Aš esu tas pats asmuo. Gal tik kiek drąsesnis. Reiškiu drąsiau savo idėjas. Juk galėjau reklamuoti savo veidą visur, bet atsisakiau. Stengiuosi atsiriboti nuo viso to populiarumo“, – patikino jis.
Pasiteiravus, ar padeda populiarumas atkreipti merginų dėmesį, Artūras nusijuokė: „Nenoriu tuo naudotis. Juk nieko nepasiekiau. Kai kurioms merginoms atrašau. Kokios patraukia? Su kuriomis gali smagiai pabendrauti. Man svarbiau pats saldainio skonis, o ne jo popieriukas“..
Neseniai Artūras buvo atpažintas Palangoje. Praeiviai paprašė nusifotografuoti. Dažniausiai jį atpažįsta iš kepurės, kurią įsigijo Meksikoje. Ji visad kartu su juo.
„Kartą „Maximoje“ ėmė kalbinti „marozai“. „E, čia tas iš „Facebooko“. Pasirašyk ant papo“, – juokėsi jie. Bandžiau sakyt, kad apsiriko, bet jie tuomet pasiūlė man nuolaidą odontologo paslaugoms“, – tai, kad ne visos patirtys su gerbėjais būna malonios, paatviravo pašnekovas.
Dėl vienos idėjos sulaukė pašaipų
Kadangi nuo vaikystės Artūras labai mėgo picas, nusprendė sukurti filmuką, susijusį su picerijomis.
„Nenorėjau, jog tai būtų nuvalkiota. Pagalvojau, kad reikia padaryti kažką prasmingesnio. Repuodamas užsakiau picų, nupirkau parduotuvėje daugiau maisto ir išdalijau jį benamiams. Tuomet susidūriau su neigiamais komentarais, jog vaidinu gerą žmogų, darausi reklamą iš to. Parodijavo mane, kiek supratau, ir Olegas Šurajevas, apkalbėjo ir Justinas Jankevičius.
Pamenu, įsijungiau Justino laidą, kurios metu išgirdau ir apie save. Širdis ėmė stipriau plakti. Aš išties nesiekiau populiarumą didintis iš aukojimo. Tai būtų žema. Norėjau kažką prajuokinti su repu, o vėliau paaukoti originaliau, taip atkreipiant daugiau dėmesio į socialinę problemą.
Dariau visa tai „iš dūšios“, nes žinau, ką reiškia kristi žemai. Suprantu, kad bet kuris galime atsidurti benamio vietoje. Mane kvietė po to dalyvauti laidose, atsisakiau. Kadangi daug laiko leidau su mama, močiute, turiu jautrią širdį. Ir aukoju aš tyliai, kai tik turiu galimybę. Smagu matyti tų žmonių, kuriems padedi, akyse švieselę. Gera suteikti laimę, kad ir minutei“, – patikino Artūras, prisipažinęs, jog buvo momentas, kai gailėjosi susukęs šį filmuką.
Dariau visa tai „iš dūšios“, nes žinau, ką reiškia kristi žemai. Suprantu, kad bet kuris galime atsidurti benamio vietoje.
Jis prisipažino po „picų video“ buvęs išvadintas turtingų tėvų vaiku. Daugelis jį laikė asmeniu, kuriam į viską nusispjauti, tad nepatikėjo geraširdiškumu. Paklaustas, kaip yra iš tikrųjų, Artūras nepanoro viešai kalbėti apie šeimą, tik patikino, jog vaikystėje jam netrūkę nieko. Tačiau vieną dieną šeimą ištiko nesėkmė, po kurios daug draugų nusisuko. Artūras suvokė, kaip viskas laikina.
„Užaugau Klaipėdoje, gyvenau ir Kaune, šiuo metu studijuoju Vilniuje kūno kultūrą. Vasaromis pajūryje dirbu gelbėtoju. Mano tėvai ir sesuo – užsienyje, aš jau keletą metų vienas gyvenu Lietuvoje“, – atskleidė devyniolikmetis.
Žymus plaukikas, dirbantis gelbėtoju
Visas Artūro gyvenimas siejasi su baseinu. Plaukioti jis pradėjo būdamas ketverių. Lankė plaukimo mokyklas Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Ne kartą ir ne du yra tapęs Lietuvos plaukimo čempionu, pasiekęs plaukimo rekordų, vykęs į olimpinius festivalius. Siekdamas profesionalo karjeros, jis, devintokas, netgi persikraustė vienas gyventi iš Klaipėdos į laikinąją sostinę. Kol karjeros planus pristabdė neseniai gauta stuburo trauma. Tuomet ir atsirado laisvo laiko įgyvendinti linksmas idėjas repuojant.
„Gaila buvo dėl sporto, nes jam atidaviau 15 metų. Buvo sunku išlipti iš komforto zonos, juk buvau pratęs prie sportinės rutinos. Buvau žmogus, kuris laisvą laiką leisdavo namuose. Tačiau galiausiai suvokiau tai kaip ženklą. Ėmęs studijuoti Vilniuje pamačiau, kokie ten laisvi žmonės. Visi kuria, kažką daro. Tai įkvėpė mane“, – patikino Artūras.
Jau antrą vasarą jis dirba gelbėtoju. Pirmąjį skenduolį teko ištraukti praėjusį sezoną.
„Iki skęstančio žmogaus smėliu bėgau apie kilometrą. Buvo per vėlu jį tuomet išgelbėti. Teko ištraukti skenduolį. Tai nebuvo mano pirmas regėtas lavonas. Užpernai draugai gelbėtojai bandė gelbėti skęstantį vaiką. Jo kūną tik vėliau jūra išmetė į krantą. To momento neužmiršiu visą savo gyvenimą. Kaip žmonės lengvai miršta... Ir kaip nepaiso raudonos iškeltos vėliavos. Tokiu momentu mums net neprivalu gelbėti. Štai neseniai kolegos rinko paplūdimyje žmogaus pėdas. Gelbėtojų darbas nėra jau toks romantiškas, kaip visi mano“, – patikino Artūras.
Paklaustas, kiek uždirba Lietuvos gelbėtojai, Artūras įvardijo skaičius: nuo 350 iki 450 eurų. Dirbti tenka apie 15 d. per mėnesį, nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro.
Nauji nuotykiai
Paklaustas, ar galvoje kirba jau naujos idėjos, jis atskleidė, kad turi minčių parepuoti dar vieno epizodo, kai tvyro įtampa, metu. Tačiau kur tai vyks, viešai atskleisti nepanoro. Taip pat jis nori sukurti filmuką, kuriame atvaizduotų realią gelbėtojų kasdienybę, o ne tai, ką įsivaizduoja žmonės.
Su 15min skaitytojais Artūras pasidalijo ir naujausiu savo nuotykiu – lažybomis su kolega gelbėtoju. Jie susilažino, kuris pirmas suvalgys tris mėsainius. Tas, kas laimės, pratybų metu atliks gelbėtojo vaidmenį, pralaimėtojas turės vaidinti skęstantį. Valgymo procesą vaikinai įgyvendino originaliai – skalaujami jūros bangų. Tai – alegorija į skęstantį po liūčių Vilnių.
„Renkuosi tokias vietas, kur žmonės bijo pasakyti žodį. Pvz., kas drįstų pajuokauti su policininku? Juk tai tabu. Kai ruošiausi šiam nuotykiui, du savaitgalius važinėjausi reidų metu, išgėriau daug energinių gėrimų, bet niekaip ta policija manęs nestabdė. Norėjau, jog viskas būtų natūralu“, – šyptelėjo Artūras, savo kūrybos rimuotomis eilutėmis perdavęs linkėjimus ir Palangos poilsiautojams.
Pakalbinti Artūro kolegos gelbėtojai patikino, jog jis – labai geras žmogus, nuolat besidalijantis su draugais picomis.
