Pavyzdžiui, VDI rekomendacijose nurodoma, kad pardavėjai/kasininkai turi dėvėti respiratorius (FFP2 ar FFP3) ir vienkartines pirštines, o SAM rekomendacijose – tik medicinines kaukes.
„Atsižvelgiant į atnaujintus profesinės rizikos vertinimo rezultatus, pagal poreikį darbuotojai aprūpinami: vienkartinėmis pirštinėmis; kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis – vienkartinėmis medicininėmis (chirurginėmis) kaukėmis, jei yra galimybė – FFP2 respiratoriais; veido skydeliais, apsauginiais akiniais“, – rašoma VDI rekomendacijose, tuo tarpu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimuose skydeliai neminimi.
Be to, VDI vis dar rekomenduoja biuruose dėvėti kaukes ir nurodo būtinybę laikytis vieno metro atstumo, o SAM prievolę laikytis atstumo jau panaikino. Pats A.Veryga tikino, kad žmonėms, kurie nuolat dirba tame pačiame biure, neprivalomos ir kaukės, esą jų reikia tik aptarnaujant klientus.
Tai kaip yra iš tikrųjų? Kodėl rekomendacijos skiriasi ir kuriomis turėtų vadovautis darbdaviai, kad nesulauktų nuobaudų?
VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė 15min nurodė, kad Darbo inspekcija už asmens apsaugos priemonių nenaudojimą nebaudžia, todėl anot jos, klausimai, kurių rekomendacijų būtina laikytis darbdaviams, yra skirtas ne jai.
VDI atstovė tikino, kad įstaigos skelbiami dokumentai tėra rekomendacijos, todėl jų laikytis neprivaloma. Kitaip nei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimų.
Pastarasis sutiko, kad aiškumo trūksta.
„Matyt, kai kuriais atvejais reikia kažkokios detalesnės diskusijos, išaiškinimo, paaiškinimo. Sudėtinga yra kiekvieną konkretų atvejį aprašyti. Esu komentavęs, kad tais atvejais, kai žmonės iš esmės kiekvieną dieną susitinka, kartu leidžia laiką, sėdi prie to paties stalo, tai jiems šalia vienas kito atsisėdus naudoti tas priemones prasmės yra labai mažai. Ir šiaip tais atvejais, kai mes susiduriame su daugiau žmonių, su kuriais nebendraujame kiekvieną dieną, su kuriais neleidžiame daug laiko ir kurie vaikšto kitose erdvėse – kas tai bebūtų lankytojai ar klientai – tai tada tikrai reiktų dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones. Matyt, jei kyla klausimų ir neaiškumų, tai turėsime labiau detalizuoti ir paaiškinti“, – praėjusią savaitę kalbėjo ministras.
Po to operacijų vadovo sprendimas buvo pataisytas. Jame nurodyta, kad įstaigose ir įmonėse veido kaukės, respiratoriai ir „kitos priemonės“ yra būtinos tik vykstančių susirinkimų metu ar aptarnaujant klientus, jei neįmanoma užtikrinti metro atstumo.
O kas tos operacijų vadovo sprendime minimos kitos priemonės? Ar galima saugotis dėvint veido skydelius?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė 15min teigė, kad išrašant baudas už netinkamų priemonių dėvėjimą taikomos ne VDI rekomendacijos, o operacijų vadovo sprendimai.
„Dėl apsaugos priemonių dėvėjimo, tai kur yra operacijų vadovo sprendimai, be jokios abejonės, jais reikia vadovautis. Ten, kur nėra operacijų vadovo sprendimo ir net esant jiems, svarbu ir saugumo lygiai, kurie nustatomi apsaugos priemonių gamintojų. (…) Minėjote padavėjus, tai jiems tikrai užtenka kaukių absoliučiai. Epidemijos piko metu tikrai pakako, nes respiratoriai, jei jie ne kokie išvestiniai, tai yra skirti profesionalams – darbui tam tikrose pavojingose sąlygose“, – aiškino R.Lingienė.
NVSC atstovės teigimu, veido skydeliai yra tik priemonė, apsauganti akis, todėl juos galima dėvėti kartu su medicininėmis kaukėmis.
„Jeigu nėra atitinkamo atstumo, pardavėjams ir padavėjams skydeliai tikrai nėra pakankama priemonė, nes jie puikiai apsaugo akis ir burną nuo purslų, bet nuo aerozolių ir pačių smulkiausių dalelių – ne. Viskas priklauso ir nuo sąlygų. Jei yra stipri kondicionavimo sistema, oro judėjimo greitis didelis, tai užkratas gali papulti ir po skydeliu. Jei ne, tai ne“, – dėstė R.Lingienė.
Nei NVSC, nei policija nenurodė, kiek įmonių yra nubausta už tai, kad darbuotojai nedėvėjo apsaugos priemonių. Esą tokia statistika nevedama.
