Kai praėjusių metų rugpjūtį bendrovės „Restauracija“ specialistai ėmėsi tvarkyti Antanavo kaime (Kazlų Rūdos savivaldybė) esančią, daugiau kaip du šimtmečius restauratorių neliestą koplyčią, dauguma vietos gyventojų su palengvėjimu atsiduso. Tikėtasi, kad į kultūros vertybių sąrašą įtrauktas statinys netrukus bus prikeltas naujam gyvenimui.
„Prisimename, kaip mūsų tėvai šioje koplyčioje meldėsi. Vėliau ji buvo uždaryta, ir niekas statiniu nesirūpino. Prieš kelerius metus neatlaikė stogas“, – LŽ pasakojo antanaviečiai.
„Prisimename, kaip mūsų tėvai šioje koplyčioje meldėsi. Vėliau ji buvo uždaryta, ir niekas statiniu nesirūpino. Prieš kelerius metus neatlaikė stogas“, – LŽ pasakojo antanaviečiai.
Tačiau jų viltys netrukus išvysti atgimusią koplyčią sudužo vasario viduryje. Restauratoriai dingo neuždengę statinio net laikinu stogu, kuris nuo kritulių apsaugotų iš atokių kaimų suvežtus šimtamečius, rankomis tašytus sienojus, grindų lentas. „Taip niekas nedaro. Juk buvo nesunku parūpinti bent polietileno plėvelę, kad koplyčia nedrėgtų“, – stebėjosi vietos gyventojai.
Jiems pritarė kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Kneizevičienė. „Restauratoriai žadėjo laikiną stogą, bet vėliau pažadus pamiršo ir paaiškinę, kad baigėsi finansavimas, išvažiavo“, – sakė ji.
Kazlų Rūdos savivaldybės, kuriai priklauso Antanavo koplyčia, administracijos direktorius Valdas Kazlas LŽ aiškino, kad ne jos pareiga buvo pasirūpinti laikinu koplyčios stogu. Esą tai turėjo padaryti Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir bendrovė „Restauracija“. „Mes rūpinamės tik tuo, kur gauti lėšų tolesniems koplyčios atstatymo darbams“, – pareiškė jis.
Išgirdęs apie Antanavo koplyčios būklę, KPD Marijampolės teritorinio padalinio vedėjas Algis Milius tikino užsiminęs restauratoriams, kad jie nors laikinai uždengtų statinį. Tačiau dėl lietaus ir sniego galimo neigiamo poveikio sienojams bei grindų lentoms A.Milius nesibaimina. „Mediena impregnuota, todėl krituliai nepakenks. Be to, jau šiais metais bus uždėtas nuolatinis koplyčios stogas“, – sakė jis.
Koplyčios restauravimo darbai turėtų kainuoti apie 1 mln. litų, pernai jau išleista apie pusę milijono litų. Darbus žadama tęsti gavus likusią pinigų dalį, kurią KPD jau yra numatęs. Finansiškai prisidės ir Kazlų Rūdos savivaldybė. V.Kazlas minėjo, kad pinigų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos ir Norvegijos fondų. Lėšų reikia ne tik restauravimo darbams baigti, bet ir tam, kad koplyčia būtų pritaikyta jos tiesioginei paskirčiai. Be kita ko, būtina sutvarkyti koplyčios rūsį, kuriame yra buvusių jos ir Antanavo dvaro savininkų laidojimo kripta.
