Nuo septinto praėjusio amžiaus dešimtmečio Raseinių centre veikiančio „Rasos“ restorano interjeras – bene vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Čia drąsiai galėtų būti sukamos sovietinių laikų kadrų persmelktos kino juostos.
Apačioje darbo dienomis veikia nedidelė valgyklėlė, kurios meniu kainos atvykusį iš didmiesčio gerokai nustebins.
Štai daržovių salotos – vos 0,5 euro, sriuba – 1,5 euro, cepelinai ar žemaičių blynai – 3,2 euro, juoda kava – euras, o vaikystę primenantis kompotas – 0,3 euro. Čia tiekiami ir vėdarai, ir retai kur jau besutinkama saldi vaisių su makaronais sriuba.
Restorano laiptinėje kabo ištaigingas šviestuvas, o užlipus į antrą aukštą patenkama į pokylių salę. Joje išlikusi net „burbulų siena“.
Veikia tame pačiame pastate ir nedidelis viešbutis.
„Vienintelis Lietuvoje išlikęs centrinio rajono restorano iš sovietinių laikų interjeras. Šį išskirtinumą reikia saugoti.
Atvykę iš kitų miestų žmonės netenka žado pamatę, kaip gerai išsilaikiusi restorano struktūra. Patalpa itin tinkama filmų kūrybai. Štai „Černobylio“ serialą mačiusiems restorano svečiams tai atrodo tokia tinkama vieta sovietinei atmosferai perteikti“, – išskirtinumą, aprodydamas restoraną, kuriame tuo metu grojo „Rondo“ hitas „Eglė manos sese“, perteikė VšĮ „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra.
„Rondo“ užgimė „Rasos“ scenoje
Apie Lietuvos popmuzikos ir roko grupę „Rondo“ prakalbome neatsitiktinai. Pasirodo, būtent „Rasos“ restorano pobūvių salės scenoje šis kolektyvas ir prasiskynė kelią į žvaigždes. Tiesa, tuo metu grupė dar vadinosi „Provincija“.
„Grupės įkūrėjai broliai Tautkai kilę iš Šiluvos. Tėvai buvo labai muzikalūs, grodavo kapelose. Pirmasis „Rondo“ pavadinimas – „Provincija“ (1976 metais įkurtas mėgėjiškas ansamblis – aut. past.). Jie pradėjo grajinti Šiluvos kultūros centre, o išgarsėjo būtent „Rasoje“, kai ten ėmė aktyviai koncertuoti. Taigi „Rondo“ ištakos užgimė šiame restorane!
Atvažiavo tuomet iš Kauno tų laikų prodiuseriai, pastebėjo juos ir išsivežė į Kauną“, – šyptelėjo A.Zmitra.
Tokiomis dainomis kaip „Margarita“, „Rytas perone“, „Dviese“, „Pelenė“ išgarsėjusi grupė 1993 metais buvo pripažinta populiariausia Lietuvoje, o 2001 metais gavo apdovanojimą už indėlį muzikai.
Kaip teigė pakalbinti darbuotojai, gedulingiems pietums „Rasos“ restorano banketinė salė užsakoma kone kasdien. Savaitgaliais švenčiami vakarėliai. Kartais šeštadieniais sulaukiama net penkių rezervacijų šventėms.
Iš viso pastate – trys salės, kurios dažnai būna visos pilnos.
Štai pastaruosius Naujuosius metus čia sutiko net 150 žmonių, grojo gyva muzika, o centrinėje miesto aikštėje kilę fejerverkai – vos už kelių žingsnių nuo įėjimo į restoraną.
„Dažni ir įmonių vakarėliai, senjorų jubiliejai. Muzikantams čia groti patinka, sako, kad gera akustika. Restoranas centre, visiems patogu ateiti“, – privalumus vardijo viena iš „Rasos“ darbuotojų.
Gal kam kakavinio paukščių pieno?
Grupė „Rondo“ – ne vienintelis „Rasos“ restorano kūrinys. Šios vietos konditerijos ceche užgimė ir legendinio „Magdės“ pyrago receptas.
„Sovietiniais laikais kiekvienas rajono restoranas turėdavo kažkokį savo firminį, po Lietuvą pasklidusį karštą patiekalą – visokie svočios, marčios, jūratės karbonadai, kepsniai ar kotletai. Kiekvienas restoranas turėjo ir savo firminį gėrimą – Raseiniuose tai buvo „Raselė“. Kurti ir firminiai desertai. Taip Raseinių „Rasos“ restorane užgimė žymusis „Magdės“ plokštainis.
Sukūrus neužteko, kaip dabar, tiesiog feisbuke paskelbti. Reikėjo surašyti technologinę kortelę, nuvežti į Vilnių, kad patvirtintų. Aišku tik tai, kad prieš vežant į Vilnių ilgai galvoti pavadinimo pyrago kūrėjoms neprireikė – Magdė ir tiek. Tai juk labiausiai su Raseiniais susijęs personažas.
Plokštainis greitai paplito visoje Lietuvoje. Ir iki šiol jis sėkmingai kepamas „Rasos“ restorane. Vyresni žmonės paragavę tikina, kad skonis toks pat kaip vaikystėje. Toks sausainis, perteptas uogiene, o viršuje – kakavinis paukščių pienas“, – legendos gimimo istoriją nupasakojo A.Zmitra.
Šiuo metu pyragas pertepamas obuolių džemu, tačiau anksčiau šeimininkės naudodavo tokią uogienę, kokią tuo metu rūsyje rasdavo.
Gardėsis cinamono ar zefyrų mėgėjams
Apie pyrago fenomeną daugiau 15min papasakojo Sandra Rimavičienė, kooperatyvinės bendrovės (KB) „Raseinių prekyba“ konditerijos cecho, kuriame ir gimė bei iki šiol yra gaminamas „Magdės“ pyragas, vedėja. Bendrovėje ji darbuojasi jau 23-ejus metus.
„Mano viena kolegė dirba jau 45-erius metus. Ji prisimena, kad kai pradėjo čia dirbti, „Magdės“ pyragas jau buvo kepamas. Sunku pasakyti, kaip jis atsirado mūsų asortimente, tikėtina, kad jau ir liudininkų gyvų nebėra. Kaip bebūtų, vieninteliai Raseiniuose gaminame šį skanėstą“, – patikino S.Rimavičienė.
Paprašyta atskleisti receptūrą, ji ėmė pasakoti apie tai, kad ant sviestinės tešlos pagrindo tepamas obuolių džemas ir dedamas zefyrinis, maišytas su sviestiniu, kremas. Jaučiami ryškūs cinamono, kakavos skoniai. Kremo gamybai naudojama želatina, kondensuotas pienas, kiaušinių baltymai.
„Iš cukraus ir vandens išverdamas sirupas. Jis maišomas su želatina. Karštas įmaišomas į baltymus. Tuomet pridedami kiti ingredientai“, – gamybos procesą perteikė konditerijos cecho vedėja.
Prisikėlė iš pelenų
Pyragas, kaip teigė S.Rimavičienė, buvo kurį laiką primirštas, tačiau dėka A.Zmitros legenda prieš pusmetį vėl staiga ėmė ir atgijo. Tuomet „Magdės“ pardavimai šoko į neregėtas aukštumas.
„Buvome ekskursijoje, Arnas ėmė pasakoti Magdės legendą prie Magdės šulinio. Buvo taip įdomu. Tuomet jis sako, kad kepdavo anksčiau „Rasos“ restorane pyragą. Sakau: ir dabar dar iškepame, šiandien valgysime. Jis nustebo, kad pyragas vis dar gaminamas. Taip Arnas ir inicijavo pyrago legendos atgimimą, sukurta buvo speciali edukacija. Smagu, kad senas, primirštas, galima sakyti, legendinis gaminys atgimė. Pakilo kaip feniksas iš pelenų“, – džiaugėsi pašnekovė.
Šio išskirtinio deserto, anot jos, žmonės užsisako ir šventėms. Iškepama jo per dieną po 10–15 kg, o anksčiau per 3 mėnesius iškepdavo tik po 3–4 kg.
O ir gamyba šio pyrago – labai sudėtinga. Per dieną jo neiškepsi, tą pačią dieną nevalgysi. Iš pradžių, anot pašnekovės, iškepamas padas, reikia laukti, kol pagamintas kremas atšaus, nusistovės. „Magdę“ reikia užsisakyti 2–3 dienas prieš.
„Mėgstamiausias mano pyragas. Kilogramo kaina – 9,5 euro. Bet jis ganėtinai lengvas, tad nemažą gabalėlį už tą kainą galima įsigyti. Nėra brangus skanėstas. Populiarios ir mūsų „Smėlio juostelės“. Šakotis taip pat pagarsėjęs apylinkėse. Turime savo firmines parduotuves“, – teigė S.Rimavičienė.
Šiuo metu „Rasos“ restorane netgi vykdomos edukacijos „Kavagėris su Raseinių Magdės pyragu“. Jų metu pasakojama apie Raseinių Magdės nuotykius ir legendomis apipintus nutikimus, ragaujamas bei kava užgeriamas legendinis pyragas.
Nuo damos iki laisvo elgesio moters
Belieka išsiaiškinti tą Magdės legendą.
Iškepama Magdės pyrago per dieną po 10–15 kg.
Pasak A.Zmitros, Magdė – vienas žinomiausių Raseinių krašto personažų, tai buvo labai įdomi ir spalvinga moteris.
„XVIII a. pabaigoje į Raseinius atiteka prancūzaitė Magdalena. Ji atveža prancūzišką madą – skrybėlaites, šalikėlius, sijonus, kvepalus, kosmetiką. Raseiniai tuo metu buvo provincija, nors ir to meto Žemaitijos sostinė, tad įsivaizduokite, kokia buvo aplinkinių reakcija, kai gatvėmis staiga pradėjo vaikščioti išsipusčiusi prancūzaitė. Kai kurie to meto liudininkai rašė, kad tai buvo pirmoji moteris Lietuvoje, vaikščiojusi pagal prancūzišką madą. Ne Vilniuje, ne Kaune, o Raseiniuose! Pirmoji Raseinių istorijoje modistė ir puošeiva.
Kaip Maironis rašė (personažą labai išgarsino 1909 m. Maironio išleista poema „Raseinių Magdė“ – aut. past.), „vyrai traukė pažiūrėti į Raseinių Magdę nelygu į Šiluvos atlaidus“. Baisus dalykas, konkurencija su pačia Šiluva“, – nusijuokė Arnas.
Suprantama, kad visos moterys nori būti gražios, nori tokio pačio vyrų dėmesio, tad vietinės netrukus ėmė kopijuoti prancūzaitę. Ilgainiui gražuolės personažas, tikėtina, kad iš pavydo įgijo neigiamą konotaciją. Jei kas kitas išsiskirdavo savo išvaizda, Raseiniuose sakydavo: „Ai, ta visai pasirėdžiusi kaip Raseinių Magdė.“
Frazeologizmų, sudarytų su junginiu „Raseinių Magdė“, gausu ir šiandien. Jų skaičius nedaug nusileidžia „kaimo Jurgiui“ ar „molio Motiejui“.
Dar vėliau su Magdės personažu lyginta laisvų papročių moteris. Taip Raseinių Magdės personažas iš gražuolės pavirto neaiškios reputacijos moterimi.
„Tarpukariu Raseiniuose buvo leidžiamas dvisavaitinis pašaipos žurnaliukas „Raseinių Magdė“. Kaip dabar feisbuko grupėse žmonės lieja tulžį ant valdžios, taip tuomet liejo tame laikraštukyje“, – dar vieną faktą atskleidė A.Zmitra.
Magdė – ne lietuvaitė tautiniais rūbais
Sovietmečiu Magdės personažas įgavo dar kitą atspalvį.
Kiekvienas rajonas tais laikais turėjo savo kapelą, ansamblį. Raseinių rajonas – ne išimtis. Čia grojo ir dabar tebegroja kapela „Dubysa“.
„Tarybiniais laikais buvo pridera, kad prasidedant koncertui išeina kas pristatyti ansamblio. Buvo tokia viena kultūros darbuotoja, kuri sugalvojo, kad išeis pristatyti „Dubysos“ vilkėdama tautiniais rūbais. Ji pradėjo prisistatinėti Raseinių Magde. Taip apie 50 metų raseiniškiai ir apylinkių gyventojai galvoja, kad Raseinių Magdė yra tautiniais rūbais pasirėdžiusi lietuvaitė.
Bandau šį naratyvą naikinti – Raseinių Magdė nėra tautiniais rūbais pasirėdžiusi moteris, dainuojanti lietuviškas dainas. Raseinių Magdė – gražuolė prancūzaitė. Daili, laiba, grakšti. Vis bandau tą fenomeną atgaivinti, grąžinti tikrąją istoriją į žmonių atmintį“, – savo tikslą įvardijo Arnas.
Negana to, neseniai Raseiniuose atsirado italas, kuris tikroje krosnyje kepa picas šalia šaltinių maitinamo, niekad neužšąlančio ir neišdžiūvančio Magdės šulinio. Šis šulinys, anot A.Zmitros, su gražuole prancūzaite nė kiek nėra susijęs.
Pasakojama, kad prieškaryje moterys – vandens nešėjos, už mokestį išnešiodavo Magdės šulinio vandenį po namus, kartu ir... visas rytines prie šulinio nugirstas miesto naujienas.
„Italas Roberto vis matydavo, kad ekskursantams prie to šulinio kažką pasakoju. Jam buvo smalsu, kas vyksta. Išgirdęs Magdės istoriją jis pasisiūlė sukurti Raseinių Magdei dedikuotą picą.
„Raseinių Magdė“ sukurta išskirtinai tik iš prancūziškų ingredientų: specialus prancūziškas raudonas kumpis, prancūziškas sūris ir t. t. Tai yra dar vienas būdas, skirtas pademonstruoti Raseinių Magdės fenomeną. Pas Roberto atvažiuoja ir iš kitų miestų, nes Raseiniai yra patogioje vietoje – prie autostrados. Trumpam nusukus iš kelio į pajūrį, galima nusipirkti itališką picą, paskanaut „Magdės“ pyrago ar tų pačių Viduklės koldūnų, kurie taip pat yra mūsų krašto gaminys“, – pasiūlė pašnekovas.
Ir pats miestas pakilo iš pelenų
Šiemet Raseiniai švenčia 770 metų jubiliejų. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą miestas minimas dar 1253 metais, 70 metų anksčiau nei Vilnius ir net 108 metais anksčiau nei Kaunas.
Raseiniai – senoji Žemaitijos sostinė, vieta, kur Vytautas su Jogaila krikštijo žemaičius. Pirmosios vytautinės bažnyčios, funduotos Vytauto, buvo čia – Betygaloje, Ariogaloje, Raseiniuose – pastatytos.
XVIII a. patvirtintas Raseinių herbas – lūšis. Turbūt tai yra vienintelis miestas, kuris turi lūšį herbe. Yra dar toks Karsakiškio miestelis, kurio herbe atvaizduojama lūšies galva.
„XIX a. Raseiniams buvo kontroversiškas ir kontrastingas. Pirmoje šio amžiaus pusėje Raseiniai buvo trečias pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Čia veikė net 8 žydų sinagogos, 3 vienuolynai, liuteronų kirchė. Raseiniai buvo netgi pasienio miestas, nes čia pat – Nemunas. XIX a. per Raseinius sėkmingai ėjo kontrabandos, knygnešių keliai. Raseiniai buvo paskirstymo po visą Žemaitiją ir gilyn į Lietuvą centras. Bet antroje to amžiaus pusėje kilo gaisras, tuo metu tiesta geležinkelio linija aplenkė Raseinius. Miesto reikšmė sumažėjo, jis susitraukė“, – trumpą Raseinių istoriją perteikė Arnas.
1944 metais Raseiniai tiesiog nušluojami nuo žemės paviršiaus.
Antrasis pasaulinis karas miestui, anot jo, paliko labai skaudų įspaudą – 1944 metais Raseiniai tiesiog nušluojami nuo žemės paviršiaus. 95 proc. miesto pastatų buvo sugriauta. Po karo netgi svarstyta, ar iš viso toje vietoje atstatyti miestą, gal geriau jį patraukti arčiau Dubysos ir statyti iš naujo. Raseiniai buvo virtę didžiule griuvėsių krūva.
„Miestas neišsivalė keletą dešimtmečių. Pirmieji kvartalai atsirado tik 7–8 dešimtmečiais. Šiandien Raseiniai nuostabiai sutvarkyti, skverai, parkai laukia lankytojų. Belieka pakviesti visus į šventę, kuri tęsis net 6 dienas – nuo liepos 1-osios iki 6-osios. Laukia galybė renginių, koncertų, naktinių ekskursijų, Maironio parke bus rodomi kino filmai po atviru dangumi“, – pakvietė A.Zmitra.
