NATO narė Lenkija liepos 19 d. nusprendė perkelti karinius dalinius į savo rytus po to, kai „Wagner“ samdiniai pradėjo rengti Baltarusijos specialiąsias pajėgas už kelių kilometrų nuo jos sienos.
Po dviejų dienų prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Lenkiją turint teritorinių ambicijų buvusioje Sovietų Sąjungoje ir pareiškė, kad bet kokia agresija prieš Baltarusiją bus laikoma išpuoliu prieš Rusiją.
„Neabejotinai, jei NATO ir ES šalių, tokių kaip Lenkija, Lietuva ar Latvija, pasienyje įvyktų rimtų incidentų, susijusių su „Wagner“ grupe, neabejotinai imsimės bendrų veiksmų“, – sakė ministras Mariuszas Kaminskis.
„Neatmetu galimybės, kad jei nuspręsime, jog šiuo metu tai yra teisingas atsakymas, privesime prie visiškos Baltarusijos izoliacijos“, - tęsė jis.
Lenkijai priėmus sprendimą perkelti karinius dalinius prie Baltarusijos sienos, Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad stebint samdinių grupės „Wagner“ judėjimą Baltarusijoje, Lietuvos sienos su šia šalimi apsauga išlieka aukščiausiame lygyje ir jis nebus mažinamas, tačiau tiesioginių grėsmių šiuo metu nėra.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius tuo metu sakė, kad samdinių grupuotės „Wagner“ buvimas Baltarusijoje kelia grėsmę, jog bus pasitelkti hibridinio karo metodai, pavyzdžiui, infiltruojantis tarp neteisėtų migrantų.
Šią savaitę Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuvos pasirengimas galimoms grėsmėms yra adekvatus esamai situacijai.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savaitės pradžioje temperamentingai sureagavo į raginimus pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir imtis papildomų veiksmų prie Baltarusijos sienos ir ragino „baigti šokti“ pagal V.Putino ir A.Lukašenkos „dezinformacijos žinutes“.
