Laukiantys iššūkiai juodu ant balto jau nugulė popieriuje. Iki 2030 metų turėtų išaugti besinaudojančių viešuoju transportu gretos – nuo 30 iki 35 procentų, dviračiais – nuo 3 iki 8 procentų. Besinaudojančių automobiliais skaičius turėtų sumenkti nuo 36 iki 24 procentų, pora procentų turėtų ūgtelti pėstute vaikštinėjančiųjų gretos.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, nors procentiškai skaičiai neatrodo dideli, tačiau nesiimant priemonių ir veiksmų, statistika keistųsi priešinga linkme.
„Pagalbininkai, kurie kūrė darnaus judumo viziją, padėjo suskaičiuoti, kaipgi būtų, jei nebūtų imamasi papildomų priemonių ir kokie būtų kelionių pasiskirstymo mieste rezultatai. 2030 metais, jei nieko nesiimtume, automobilių naudojimas padidėtų iki 44 procentų, viešuoju transportu besinaudojančių smarkiai sumažėtų, iki 26 procentų, vaikštinėjančių pėstute taip pat. Jei nesiimsime to, ką planuojame, rezultatas būtų atvirkščias, – sako M.Černiūtė-Amšiejienė. – Pati vizija yra tam, kad gerintume judumo situaciją mieste, siektume, kad kuo mažiau būtų naudojamasi privačiomis transporto priemonėmis, paskatintume naudojimąsi dviračiais, viešuoju transportu, ėjimą pėstute.“
Jei nesiimsime to, ką planuojame, rezultatas būtų atvirkščias, – sakė Klaipėdos savivaldybės atstovė.
Užmojai jau imti įgyvendinti sudėliojus darbus iki 2020 metų, vėliau bus tikslinami planai, kurie turi būti įgyvendinti vizijoje, numatytoje iki 2030 metų. Vedėja pabrėžia ir džiaugiasi, jog šis svarbus strateginis dokumentas nebuvo vien savivaldybės rankose. Jį rengiant dalyvavo daug įvairių organizacijų – neįgaliųjų sąjungos, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, uosto atstovai, Klaipėdos keleivinis transportas, dviratininkų bendrija. Daugiau nei pusė komiteto, dirbusio ties judumo planais, buvo suburta ne iš savivaldybės. Taip gimė spalvingos ir įvairialypės idėjos, nugulusios į darnaus judumo planą.
Idėjų semtasi ir iš kitų šalių. Miestas dalyvavo konferencijoje, kur darnaus judumo idėjomis dalijosi ir kitos valstybės – D.Britanija, Belgija, Lenkija ir kt.
Balandį vykusiame darnaus judumo forume buvo paskelbti ateities miestai, kurių darnaus judumo scenarijuose iki 2030 m. numatytos labiausiai keliavimo įpročius keičiančios bei aplinkai draugiškiausios judumo priemonės. Vienas tokių miestų – Klaipėda. Klaipėdos miestas apdovanojimą pelnė už ambicingiausią darnaus judumo mieste viziją.
Trys iššūkiai
Pasak M.Černiūtės-Amšiejienės, darnaus judumo planas suformavo tris pagrindines užduotis – gerinti viešąjį transportą, skatinti bevariklį trasportą, gerinant sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams, ir mažinti automobilių eismą, kad šis būtų kuo sklandesnis ir mažintų taršą.
Klaipėdoje jau rieda ekologiški, suslėgtomis dujomis varomi autobusai. Jų gretos netrukus turėtų dar pagausėti, o jau rudenį gatvėse laukiama išriedant pirmųjų elektra varomų autobusų. Pastarieji pagaminti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir verti miesto pasididžiavimo.
Anot Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, šie autobusai nėra pigūs, jų kaina siekia apie 350 tūkstančių eurų. Už tokią sumą būtų galima nupirkti du naujus dujomis varomus autobusus, tačiau elektra varomi autobusai efektingi, įkraunami vos per penkias minutes.
„Ši gamykla yra Klaipėdoje, buvome autobusų pristatyme, techniniai reikalai jau vyksta, tikimės, kad du autobusai artimiausiu metu išriedės į gatves. Siekis, kad tokių būtų kuo daugiau“, – sakė R.Mockus. Artimiausiu metu bus įdiegtos tokiems autobusams reikalingos įkrovos stotelės.
Važiavimas tokiu autobusu – vienas malonumas. Jie rieda tyliai, neteršia aplinkos, veikia kondicionavimo sistema, o mintis, jog jie pagaminti gimtajame uostamiestyje, miestiečiams glosto širdį.
Gausės dviračių garažų
Siekdamas paskatinti naudojimąsi viešuoju transportu, „Klaipėdos keleivinis transportas“ jau prieš kurį laiką ties Klaipėdos miesto ir rajono riba pastatė dviračių garažus. Iki jų gyventojai gali patogiai atriedėti dviračiais, saugiai palikti garažuose, kur jų neplauna lietus.
„Ši „Statyk ir važiuok“ sistema turėtų būti plėtojama ir daugiabučių kiemuose, kad būtų patogiau palikti dviratį apšviestuose garažuose, tai taptų paskata važiuoti“, – sakė R.Mockus.
Šį projektą kuruojanti savivaldybės darbuotoja Vaiva Varnaitė 15min pasakojo, jog tokios dviračių saugyklos jau artimiausiu metu, viliamasi, atsiras ir prie trijų uostamiesčio mokyklų.
„Siekis, kad vaikai daugiau judėtų, propaguotų darnų judumą. Šiuose garažuose tilptų po 25 dviračius. Jis turėtų atsidaryti su autobuso kortele arba moksleivio bilietu, kad pastatyti dviratį galėtų mokiniai ir mokytojai“, – pasakojo V.Varnaitė, sulaukusi ir Malūnininkų gatvės gyventojų prašymo pastatyti tokią dviračių saugyklą. Šiuo metu vykdomos pirkimų procedūros, jose nurodyta, jog turėtų tilpti ne mažiau kaip dešimt dviračių.
Savivaldybė nusprendė mieste įdiegti ir porą dviratininkų skaičiuoklių. Ties Klaipėdos muzikiniu teatru ir ties aktyvia Taikos pr.–Kauno gatvių sankryža įdiegti įrenginiai skaičiuos dviratininkus. Statistiką matys ir pravažiuojantys dviračiais. Ją bus galima rasti ir savivaldybės tinklapyje.
Gerinant dviračių infrastruktūrą, mieste turėtų atsirasti ir patogios dviračių aptarnavimo stotelės. Jau dabar vienas tokių veikia ties „Smiltynės perkėla“. Dviratininkai gali prisipūsti padangas, pasinaudoti kita įranga.
Ar Klaipėdai reikia tramvajaus?
Tramvajus Klaipėdoje – tiesti ar ne? Kiek jis kainuotų ir kur galėtų važiuoti? Į tokius klausimus jau maždaug po metų turėtų būti atsakyta parengus galimybių studiją. Joje turėtų būti išanalizuotos ir kitos transporto galimybės mieste, mat darnus judumas neatsiejamas nuo viešojo transporto plėtros.
Klaipėda yra vienas iš keleto miestų Lietuvoje, kuriame praėjusiame amžiuje driekėsi tramvajaus bėgiai, nutiesti 1904 metais. Elektra varomas tramvajaus tinklas jungė uostą ir geležinkelio stotį su centru bei atskirais priemiesčiais.
Teigiama, kad 1934 metais vietinio radijo savininkų reikalavimu Klaipėdoje tramvajų eismas buvo uždraustas, nes kėlė radijo bangų trukdžius. Galiausiai likviduoti tramvajų nuspręsta dėl jo nusidėvėjimo bei lėšų nebuvimo jo atnaujinimui ir plėtrai.
Klaipėda laikoma idealiu miestu tramvajaus eismui, mat mieste driekiasi trys pagrindinės ilgos gatvės. Koks greitasis transportas priimtiniausias uostamiesčiui, ir bus atsakyta rengiamoje studijoje, o kol ji dar ruošiama, sėdintys prie automobilių vairo ar riedantys autobusais jau artimiausiais metais turėtų pajusti greičiau pravažiuojantys miesto arteriją – palei uostą besidriekiančią gatvę, kur per keletą etapų planuojama įdiegti Žaliąją bangą. Važiuodami tam tikru greičiu vairuotojai nestabteldami galės kirsti visas sankryžas degant žaliai šviesoforo šviesai.
Anot V.Varnaitės, šis projektas bus diegiamas palaipsniui, per keturis etapus. Jų metu vis daugės sankryžų, kurios pateks į žaliąjį koridorių. Vėliau šis projektas, planuojama, persikels ir į kitas uostamiesčio arterijas.
Gatvės – tik pėstiesiems
Klaipėdos savivaldybė rengdama darnaus judumo planus dairosi ir į kitas Europos šalis. Kartu su kitų šalių savivaldybėmis uostamiestis jungsis prie bandomojo projekto ir kai kuriose gatvėse uždarys eismą.
„Tai būtų galima pradėti praktikuoti savaitgaliais, švenčių dienomis, kad kai kurios gatvės būtų skirtos pėstiesiems, jose atsivertų viešosios erdvės, kavinės. Tai nebūtų daroma drastiškai, o bandomaisiais projektais“, – 15min sakė M.Černiūtė-Amšiejienė. Kada gatvės būtų pradėtos užverti, kol kas nežinia. Darbo grupės ketina rudenį pradėti dėlioti planus, kurti programas.
Darnaus judumo planas numato, jog iki 2030 metų centrinė miesto dalis, senamiestis, turėtų būti zona be anglies dvideginio, būtų skirta dviračiams ir pėstiesiems. Čia nebeliktų taršių automobilių. Privataus transporto privažiavimas būtų ribojamas visame naujamiestyje nuo pat šiaurinės Dangės upės pusės iki geležinkelio stoties.
„Priemonės dažnai būna ne visai populiarios, dėl to ketinama daryti bandomuosius uždarymus. Daliai visuomenės tai nepatiks, nes norima privažiuoti greitai, pasistatyti prie pat, kad nereiktų eiti. Bandysime pasitelkti praktiką, užsienio patirtį. Tokia yra miestų ateitis, negalime ignoruoti tų tendencijų, nes taršių dalykų kitaip neišgyvendinsime, o tokioje aplinkoje ir žmonės nenori gyventi. Tai susiję su daugeliu dalykų – žmonės ieško tylesnių, ramesnių vietų priemiesčiuose, o kaip padaryti, kad miestas būtų patrauklus? Finansiškai patogiau, kad žmonės gyventų sutelktai ir arčiau vienas kito, o ne išsibarstytų. Darnus judumas viena priemonių, kad sąlygos būtų patrauklesnės gyventi“, – sakė Urbanistikos skyriaus vedėja.
Tokia yra miestų ateitis, negalime ignoruoti tų tendencijų, nes taršių dalykų kitaip neišgyvendinsime, o tokioje aplinkoje ir žmonės nenori gyventi, – sakė M.Černiūtė-Amšiejienė.
Siekiant sukurti patrauklesnį ir patogesnį senamiestį, jame jau artimiausiu metu bus pradėti keisti akmeninio grindinio ruožai, juos pritaikant mamoms su vaikų vežimėliais, pėstiesiems.
Klaipėdos darnaus judumo mieste planas parengtas panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
