Ketvirtadienį EP didele balsų dauguma priėmė šią rezoliucija, kurioje griežtai smerkiami politizuoti Rusijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautinės teisės principus, persekiojant Lietuvos teisėjus ir pareigūnus. Už ją balsavo net 493, prieš – 43, o 86 europarlamentarai susilaikė.
„Tai ir dabar jaučiu, kad bus didelė dauguma“, – dar prieš balsavimą optimistiškai kalbėjo viena iš rezoliucijos „stūmėjų“ europarlamentarė Rasa Juknevičienė, kuri yra vienintelė lietuvė EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitete.
Viską lemia veikla užkulisiuose
Nors apie rezoliuciją kalbėta dar nuo vasaros ir ją su EP vadovais aptarė tiek Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, tiek prezidentas Gitanas Nausėda, procesas pradėtas ne iš karto dėl nesusikalbėjimo su Lietuvos atstovais EP.
Vis dėlto lapkritį ledai pajudėjo ir per rekordiškai greitą laiką rezoliucija atsidūrė EP dienotvarkėje. Tik lapkričio 12 d. teisingumo ministras kartu su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu ir Kauno apygardos teismo pirmininku Nerijumi Meilučiu pristatė situaciją LIBE komitete, o jau po šiek tiek daugiau nei dviejų savaičių rezoliucija šiuo klausimu buvo patvirtinta. Tokio greičio nepamena net tikri EP senbuviai.
Viena vertus, į rezoliucijos įgyvendinimo procesą galiausiai aktyviai įsitraukė dalis Lietuvos europarlamentarų. Kartu vienas iš argumentų buvo tas, kad tai liečia ne tik „antirusišką“ Lietuvą, bet ir visą ES, t.y. Sausio 13-osios byla – ne vienintelis teisminis procesas, kuris vykdomas prieš Rusiją.
„Kas bus kitas? Olandijos teisėsauga, tirianti MH-17 tragediją, ar Jungtinės Karalystės teisėsauga, tirianti Skripalių apnuodijimą?“ – dar pirmadienį EP diskusijoje retoriškai klausė europarlamentaras Juozas Olekas.
„Šis išpuolis – tai išpuolis prieš visus demokratiškų šalių teisėjus ir privalo būti griežtai pasmerktas. Jei tylėsime, kursime iliuziją, kad Kremlius gali ir toliau imtis manipuliacijų ir bandyti daryti įtaką mūsų šalių teisinėms sistemoms“, – toje pat diskusijoje teigė jo kolega Bronis Ropė.
Vis dėlto Europarlamente ne tai svarbiausia, norint pasiekti savo tikslų. Svarbiausia procedūrų žinojimas ir neformalūs kontaktai užkulisiuose.
„Labai svarbus tas darbas, kuris yra kuluaruose. Negali sakyti – užkulisiai, neužkulisiai – tai normalus europarlamentarų darbas, kada žinai, jog sprendimus priima, pavyzdžiui, politinių grupių koordinatoriai. Tam, kad į komiteto darbotvarkę būtų įtrauktas mūsų ministro, generalinio prokuroro ir teisėjų atstovo pasisakymas, reikia nueiti ir gyvai kalbėtis su žmonėmis, reikia paaiškinti. Mūsų (Europos liaudies partijos) koordinatorė LIBE komitete yra iš Maltos Roberta Metsola – susitari su ja, skiria pusvalandį, pabendrauji, paaiškini situaciją – tas gyvas bendravimas su kolegomis yra svarbiausia“, – darbo EP subtilybes pasakojo R.Juknevičienė, kuri anksčiau aktyviai prisidėjo prie vadinamosios Ribbentropo-Molotovo pakto rezoliucijos.
Ne tik apsauga Lietuvos teisėjams
Pasak Teisingumo ministerijos, EP rezoliucija – stiprus ir autoritetingas tarptautinis balsas, padėsiantis paviešinti istorinę Lietuvai Sausio 13-oios bylą ir apginti konstitucinę pareigą atlikusius prokurorus ir teisėjus.
Šių metų balandžio mėnesį Rusijos Tyrimų komitetas paskelbė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl „priėmus žinomai neteisėtą nuosprendį“ Vilniaus apygardos teismo teisėjams (Ainorai Macevičienei, Aivai Survilienei, Virginijai Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui), kurie paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Anksčiau pareikšti kaltinimai už akių ir bylą tyrusiam buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui. Jis kaltinamas neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu.
R.Juknevičienė įsitikinusi, kad rezoliucijos poveikis bus dar platesnis, tuo labiau, kad pastaruoju metu Rusija ypač aktyviai naudojasi tarptautiniais susitarimais persekiojant režimo kritikus: „Šia rezoliucija yra perspėjamos šalys, kurios turi susitarimų su Rusija dėl teisinės pagalbos. Rezoliucija bus nusiųsta ir šalims, kurios slepia nusikaltėlius. Taip pat yra nurodymas imtis tam tikrų veiksmų naujajai Komisijai. Po to bus galima kelti klausimus ir pasižiūrėti, kaip ta visa jurisdikcija ES veikia.“
Be to, rezoliucijoje įvardijamos ir konkrečios Sausio 13-osios kaltininkų pavardės, tarp kurių – buvęs KGB specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadas Michailas Golovatovas, kuris 2010 m. buvo suimtas Austrijoje, bet netrukus paleistas pabėgo į Rusiją.
„Jeigu toks dalykas būtų buvęs prieš M.Golovatovo atvejį, tai, ko gero, M.Golovatovas nebūtų paleistas“, – svarstė R.Juknevičienė.
Balsavime nedalyvavo tik du Lietuvos europarlamentarai – Viktoras Uspaskichas ir Valdemaras Tomaševskis. Visi likusieji palaikė rezoliuciją.
Tuo metu EP narė iš Latvijos Tatjana Ždanoka, balsavo prieš rezoliuciją ir po balsavimo apkaltino Lietuvą istorijos monopolizavimu, paminėjo, kad Algirdas Paleckis buvo už tai nuteistas, nors esą turėjo įrodymų ir liudininkų, kad Sausio 13-ąją neva „savi šaudė į savus“.
E.Jankevičius: tai istorinis sprendimas Lietuvai ir Europai
„Šiandien Europos Parlamentas priėmė istorinį sprendimą Lietuvai istorinėje Sausio 13-osios byloje, – pranešime žiniasklaidai sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sveikindamas EP rezoliuciją, raginančią Rusiją nutraukti bylą prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus. – Dar vasarą pradėjome bendradarbiauti su naujai išrinkto Parlamento atstovais ir pasiekėme, kad šis klausimas būtų įtrauktas į EP Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto darbotvarkę. Posėdyje sulaukėme tvirto ir solidaraus Lietuvos palaikymo.“
Anot ministro, Briuselyje buvo skleidžiamos ir Lietuvai priešiškos propagandos klišės apie Sausio 13-osios įvykius, bet tai neturėjo įtakos ir dar labiau sustiprino šios rezoliucijos politinę vertę.
„Mums labai svarbu, kad iš autoritetingos tarptautinės tribūnos nuskambėjo raginimas Rusijai nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus. Europos Parlamentas davė aiškų atsaką – visos vyriausybinės ir kitos institucijos turi pareigą gerbti ir užtikrinti teismų nepriklausomumą, teisėjų ir prokurorų nepriklausomumo garantijos yra visuotinai pripažįstamos, todėl draudžiamas bet koks kišimasis į teismo veiklą arba net menkiausias mėginimas daryti įtaką nuosprendžiui“, – dėsto E.Jankevičius.
Pasak jo, šią politinę deklaraciją turi sekti pasiūlymai sustiprinti konkrečius teisinius instrumentus, kad būtų apsaugoti ES piliečiai, jeigu trečiosios šalys imtų piktnaudžiauti tarptautine teise.
