Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 12 31

Riaušių pamokos 2009-aisiais išmoktos?

Valdžios sprendimas didinti mokesčius šių metų pradžioje sukėlė tokią reakciją, kokios mažai kas tikėjosi. Sausio 16–ąją prie Seimo vykęs mitingas virto riaušėmis. „Rami Lietuva – jau praeitis“, – su neslepiamu džiugesiu apie įvykius Vilniuje pranešė kai kurie Rusijos televizijos kanalai.
Sausio 16–ąją prie Seimo kilusios riaušės buvo tarsi visų neramių metų ženklas.
Sausio 16–ąją prie Seimo kilusios riaušės buvo tarsi visų neramių metų ženklas. / LŽ nuotr.

Sausio 16–osios riaušes Nepriklausomybės aikštėje išprovokavo paskubomis sukurpta mokesčių reforma, kai įstatymai buvo priimami net naktimis. Niekas nesitikėjo, kad prieš valdžios taupymo politiką nukreipta akcija, kurią organizavo profsąjungos, virs žmonių ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų susirėmimu.

Neramumai prasidėjo, kai aikštėje taikiai stoviniavusi minia ėmė artintis prie Seimo antrųjų rūmų. Į parlamento langus pasipylė sniego gniūžtės, kiaušiniai ir net akmenys. VST pareigūnai vaikė riaušininkus ašarinėmis dujomis ir apšaudė guminėmis kulkomis. 34 asmenys buvo sužeisti, už viešosios tvarkos pažeidimus į policijos komisariatus pristatyta daugiau kaip 150 žmonių. Suskaičiuota, kad riaušininkai padarė 230 tūkst. litų nuostolių.

Premjeras Andrius Kubilius, apžvelgdamas pirmos savo kadencijos metus, neseniai teigė, jog riaušės lėmė kur kas didesnę žalą. „Gerai išmokome finansines pamokas ir žinome, kiek kainuoja daužyti Seimo langus. Tai atsieina tikrai ne 200 tūkst. litų, kuriuos paskui tenka sumokėti už stiklą, bet kelis šimtus milijonų, nes po tokių įvykių mūsų skolinimosi galimybės pabrangsta keliais procentais“, – tvirtino jis.

Nemažai politologų, analizavusių riaušių kilimo priežastis, sutarė, jog tai – ženklas, kad valdžia, priimdama sprendimus, per mažai tarėsi su tauta. Po sausio 16–osios įvykių iškart imta ieškoti kaltųjų, tačiau politikos ekspertai tikino, kad neramumus išprovokavo pati valdžia, arogantiškai bendravusi su ją išrinkusiais žmonėmis.

Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui iki šiol nepavyksta pradėti nagrinėti bylos, kurioje riaušių kurstymu kaltinami 29 asmenys. Posėdžiuose vis nepasirodo kuris nors kaltinamųjų.

Žmonių rūstybę patyrusi valdžia baiminasi, kad sausio 16–osios įvykiai gali pasikartoti. Dabar norintieji protestuoti varomi į šalia parlamento esančią mašinų stovėjimo aikštelę arba prie Sporto rūmų. Per mitingus Seimas apjuosiamas apsaugine juosta, o pastatą saugo sustiprintos policijos pajėgos. Sausio 16–osios įvykių minėjimą prie parlamento 2010–ųjų sausio viduryje norėjęs surengti partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis negavo tam sostinės savivaldybės leidimo. Kai kurie politologai neatmeta tikimybės, kad riaušės gali pasikartoti. Manoma, jog didėjant kainoms ir mažėjant gyventojų pajamoms žmonių nepasitenkinimas galėtų pasiekti piką kitų metų pavasarį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?