2012-ųjų gruodžio 4 dieną Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad 27 asmenys, apkaltinti riaušių organizavimu, yra kalti. Tačiau ne visi su tokiu galutiniu teismo verdiktu sutinka: molėtiškis Saulius Žukauskas ketina teisybės ieškoti Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Nuteistas lyg teroristas
 |
| Saulius Žukauskas |
Savaitraštis „15min“ primena, kad 2009-ųjų sausio 16 dieną prie Seimo vyko mitingas prieš Andriaus Kubiliaus Vyriausybės naktinį mokesčių perversmą. Susirinko apie 7000 žmonių. Mitingas staiga virto riaušėmis, dužo Seimo langai, gatvės žibintai, pareigūnai šaudė į mitinguotojus guminėmis kulkomis, paleido ašarines dujas.
Po riaušių teisėsaugos vadovai kalbėjo, kad jos buvo iš anksto organizuotos, ieškojo provokatorių bei riaušių įkvėpėjų, bet galiausiai nieko nepešė – teisiamųjų suole atsidūrė tie, kuriuos pareigūnams pavyko atpažinti.
Įvykių sūkuryje atsidūrė ir iš Molėtų su pažįstamais į sostinę atvažiavęs 42 metų S.Žukauskas. Įkaušęs vyras parėkavo minioje ir jau ėjo automobilio link, kai išgirdo šūvius ir pamatė pareigūnų po sniegą voliojamą kaunietį Raimundą Jokimčių.
Molėtiškis bandė žodžiais apginti nepažįstamąjį, pareigūnai juos abu suėmė ir išvežė į areštinę, o teismai galiausiai S.Žukauskui priklijavo riaušių organizatoriaus etiketę.
S.Žukausko istoriją savaitraštis „15min“ aprašė 2012-ųjų lapkritį. Molėtiškis tuomet buvo pateikęs kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui (AT) ir laukė nutarties. Bet teismas šio vyro nepasigailėjo.
Pagal kokį straipsnį esu nubaustas: sprogstamosios medžiagos, ginklų laikymas, riaušių organizavimas... Kaip teroristas koks!
S.Žukauskas piktinasi: „Pagal kokį straipsnį esu nubaustas: sprogstamosios medžiagos, ginklų laikymas, riaušių organizavimas... Kur logika? Kaip teroristas koks! Kokia čia teisinė valstybė?“
Bausmė visam gyvenimui
S.Žukauskas nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui. Bausmės vykdymas atidėtas, tačiau vyras įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.
Tolimųjų reisų vairuotoju dirbančiam molėtiškiui tai didelė kliūtis, nes jis turi planuoti tik tokias darbo keliones, kurios truktų mažiau nei savaitę. Be teismo sutikimo S.Žukauskas negali keisti ir darbovietės.
Vairuotojui priteistas ir turtinės žalos, padarytos Vidaus saugumo tarnybai ir Seimo kanceliarijai, atlyginimas. Taip pat reikia mokėti už riaušių metu apgadintus automobilius. Suma nekukli – 300 000 Lt.
Ją skolingi visi 27 nuteistieji, tačiau suma nedaloma, todėl nesvarbu, ar vienas, ar 27 asmenys padengs skolą. Svarbu, kad kažkas tai padarytų.
Iš kiekvieno nuteistojo atskirai per antstolius bandoma išieškoti tokią sumą, už kurią išeitų naujas trijų kambarių butas sostinėje.
Antstolė iš S.Žukausko algos jau atskaičiavo 50 proc. Po pusę uždarbio jis praras tol, kol bus padengta skola. Kiek iš tiesų žmonių mokės žalą – neaišku, nes ne visi nuteistieji turi pajamų šaltinį.
Politizuotas sprendimas?
Nors AT nutartyje rašoma, kad visų kaltinamųjų kaltumas neginčijamai įrodytas, konkrečių argumentų teismas savaitraščiui „15min“ nepateikė. Jų nežino ir S.Žukauskas, ir jo advokatas Mindaugas Paukštė. 19 puslapių nutartyje taip pat konkrečiai neįvardyta, kuo remiantis molėtiškis buvo nuteistas, tik aprašyta jo veikla riaušių metu.
„S.Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, riaušių metu, nuo 12.15 iki 14.30 val., smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeisti viešosios tvarkos, būdamas šalia Seimo, pats mėtė ledo gabalus bei akmenis į Seimo pastatą, veržėsi į Seimą, kurstė bei ragino tai daryti kitus asmenis“, – rašoma teismo nutartyje.
Man tai skamba politizuotai – kad teismas pabijojo eiti prieš valdžią, kuri jį maitina.
„Įdomiausia, kad byloje konkliudentiniai veiksmai įkišti, nors niekas iš teisiamųjų net nesupranta, ką tai reiškia (konkliudentiniai veiksmai gali būti apibūdinti kaip vienoks ar kitoks asmens elgesys, kuris išreiškia ir patvirtina asmens valią, – red. past.). Aš tikrai tikėjausi iš AT protingesnio sprendimo, bent jau daugiau motyvuoto. Ten nueita labai paprastai. Maždaug pasakė: viskas gerai ir atstokit jūs nuo mūsų. Man tai skamba politizuotai – kad teismas pabijojo eiti prieš valdžią, kuri jį maitina“, – piktinasi ir stebisi advokatas M.Paukštė.
Advokatas teigia, kad Lietuvoje visos galimybės gintis išeikvotos, belieka Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Kreiptis ten sutrukdytų nebent per didelės išlaidos.
Kolektyvinė bausmė
AT atstovė spaudai Rūta Bučinskaitė teigia, kad nėra praktikos smulkiau komentuoti nutartis apie vieną konkretų asmenį. Nuosprendis S.Žukauskui – kaip ir daugumai.
Nepaisant to, kad 27 nuteistieji prie Seimo atsidūrė iš skirtingų miestų, dėl skirtingų priežasčių, skirtingu laiku ir elgėsi skirtingai, o kitų riaušių kaltininkų tapatybė apskritai nebuvo nustatyta, AT nusprendė, jog baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, o visos įrodinėjimo dalyką sudarančios faktinės aplinkybės grindžiamos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Teismo nutartyje rašoma, kad AT pripažįsta 27 asmenis kaltais padarius BK 283 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, o esminių BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir (ar) kurie būtų sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teismui teisingą sprendimą, nebuvo padaryta.
Todėl AT konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Taip pat – kad nusikaltimu padarytos žalos dydis, kaip ir jos atlyginimo klausimų išsprendimas, nustatyti tinkamai.
Visada būna neteisingai apkaltintų
Teisės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Karolis Jovaišas teigia, kad žmonės turi teisę išreikšti nepasitenkinimą, jeigu valstybės veiksmus laiko neteisėtais – antikonstituciniais ar pažeidžiančiais moralę. Svarbu, kad visa tai būtų daroma teisėtomis priemonėmis.
Bet, anot jo, to, kas vyko prie Seimo, pateisinti negalima. Specialisto manymu, turėtų būti nustatyti visi riaušių kaltininkai, o dabar gali būti taip, kad nubausti yra tik tie, kuriems pakako įkalčių, kad būtų inkriminuota atitinkama veika.
Anot K.Jovaišo, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo sąnaudos tokios didelės, kad beveik neišvengiama, jog tikriesiems kaltininkams nuteisti gali pritrūkti įrodymų, o prie to menkai prisidėjusiems ar neprisidėjusiems – pakakti.
„Kiekviena abejonė turėtų būti vertinama teisiamojo, kaltinamojo, įtariamojo naudai, – teigia K.Jovaišas. – Minėjote, kad tas asmuo teigia esąs nekaltas. Labai tikėtina, kad taip ir galėjo būti. Bet čia jau įrodymų klausimas.“
Jei iš tų žmonių nori išieškoti 300 000 Lt, t. y. visos minios padarytą žalą, tai nėra logiška.
K.Jovaišas į susiklosčiusią situaciją žvelgia nevienareikšmiškai: „Galima sakyti, kad nustatė 27 asmenis ir pavertė juos atpirkimo ožiais. Bet galima ir kitaip sakyti: argi būtų buvę lengviau, jeigu būtų ne 27, o 270 asmenų nuteisę? Nuo to niekam lengviau nebūtų. Tik tiek, kad jei iš tų žmonių nori išieškoti 300 000 Lt, t. y. visos minios padarytą žalą, tai nėra logiška. Nemanau, kad teisinga, jog iš jų nori išieškoti ir tą žalą, kurią padarė tyrimo ir teismo nenustatyti asmenys.“
Paklaustas, ar Lietuvos teismuose valstybė prieš pilietį ir pilietis prieš valstybę kovoja vienodomis sąlygomis, K.Jovaišas atsakė, jog formaliai jokio skirtumo nėra. Tačiau jis užsimena, kad tokiose rezonansinėse bylose teisėsaugos institucijos gali įdėti žymiai daugiau pastangų, jėgų ir noro, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą.
„Neabejotinai, kad taip yra, – svarstė teisininkas. – Į kitą bylą gali išvis nusispjauti. Bet tai yra įstatymo taikymo interpretavimo, o ne paties įstatymo netobulumo problemos.“
Nedirba, kad nebūtų ko atimti
 |
| Vadimas Kundinovičius su būsima žmona |
24-erių buvęs vilnietis Vadimas Kundinovičius, dabar gyvenantis Utenoje, irgi yra vienas iš 27 nuteistųjų. Jaunas vyras teigia, kad 2009 metų sausio 16-ąją jis gavo SMS iš „Fronto“ partijos, kuri kvietė į protestą prie Seimo. Apie pietus jis atėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Atsistojo prie Seimo durų, pamatė pareigūną, pasikalbėjo, ir tiek.
Kai dalis minios įsisiautėjo, o pareigūnai pradėjo šaudyti guminėmis kulkomis, V.Kundinovičius teigia atsitraukęs ir niekam neužkliuvęs.
Maždaug po savaitės jo draugas pamatė internete V.Kundinovičiaus nuotrauką – jis buvo ieškomas policijos.
„Aš pats nuėjau į policiją, nebijojau. Pasakiau tai, ką mačiau, ką dariau, ir tiek“, – pasakoja vyras.
Nuotraukoje įamžinta, kad jis slepiasi už kažkieno automobilio. V.Kundinovičiaus sako, jog slėpėsi nuo guminių kulkų ir ašarinių dujų.
Kaip įrodymas prieš jį buvo pateiktas ir vaizdo įrašas. Vyras pasakoja, kad jame užfiksuota, kaip iš pradžių jis stovi vienoje vietoje, o vėliau – kitoje. Bet to užteko, kad V.Kundinovičius būtų pripažintas kaltu.
Bylinėtis Europos Žmogaus Teisių Teisme vyras negali, nes neturi pinigų. Ir Lietuvos teismuose jį gynė valstybės skirtas advokatas.
V.Kundinovičius neslepia: dabar nedirba, kad antstoliai iš jo neatimtų uždarbio, ir gyvena iš bedarbio pašalpos. Vaikinas dirbti negali ir dėl to, jog prižiūri glaukoma sergančią aklą būsimą žmoną bei jų pusantro mėnesio sūnų.
Gyvenimas jau sugadintas. Kai draudžia išvykti iš Lietuvos ir uždirbti, kad grąžintum, tai rankos surištos.
Bedarbis neturi nei santaupų, nei nekilnojamojo turto – valstybė neturi ko iš jo atimti.
„Gyvenimas jau sugadintas. Jei valstybė būtų supratingesnė ir tą sumą padalytų ar atidėtų ilgesniam laikui, gal būtų ir įmanoma susimokėti. Bet kai draudžia išvykti iš Lietuvos ir uždirbti, kad grąžintum, tai rankos surištos“, – guodžiasi nuteistasis.
Paklaustas, kaip toliau gyvens, V.Kundinovičius tik gūžteli pečiais.
