„Jeigu nebus jokių komplikacijų, projektus turėtų priimti dar šis Seimas“, – BNS sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Rimantas Jonas Dagys.
Tačiau lemiamas balsavimas Seimas gali įstrigti, nes komitetas siūlo vieną esminę pataisą – iki 2020 metų atidėti galimybę gyventojams labiau finansiškai prisidėti prie pensijos kaupimo.
Siūloma, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Tokia tvarka būtų taikoma iki 2020 metų.
Komitetas yra pritaręs parlamentaro Algirdo Syso siūlymui nuo 2016 metų dvigubai nedidinti papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydžio iki planuotų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų. Taip pat iki 2 proc. nedidėtų ir papildomos iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis.
Pakeitimai leidžia ateityje pensijų kaupimo dalyviams nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie norės kaupti pensiją senatvei, kiek laiko galės dalyvauti privačiame pensijų fonde ir jį keisti, taip pat keisti investavimo kryptis.
Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai toliau nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galės kauptis tik „Sodroje“. Kas bus sukaupta privačiuose pensijų fonduose, ten ir liks.Iki 2013-ųjų rugsėjo gyventojai, dalyvaujantys pensijų kaupime, turėtų galimybę apsispręsti, kokioje sistemoje – privačioje ar valstybės jie kaups būsimai pensijai. Jeigu gyventojai savo lėšomis nesutiks mokėti papildomos įmokos, tada automatiškai bus sustabdytas įmokų į privačius pensijų fondus pervedimas jiems iš „Sodros“ ir Vyriausybė spręs, ar antros pakopos fonduose sumokėtos lėšos liks toliau kauptis, ar bus sugrąžintos į „Sodrą“.
Reformos šalininkai sako, kad pakeitimais sistemoje siekiama sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms kaupti didesnę pensijos dalį privačiuose fonduose, siūloma sudaryti galimybę kaupimo dalyviams lengviau keisti pensijų fondus ir supaprastinti naujų pensijų kaupimo sutarčių sudarymo tvarką.
„Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo šių metų pradžios yra sumažinti iki 1,5 proc., o 2013 metais bus padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios siūloma vėl sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020 metų – padidinti iki 3,5 procentų.
Pakeitimai leidžia ateityje pensijų kaupimo dalyviams nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie norės kaupti pensiją senatvei, kiek laiko galės dalyvauti privačiame pensijų fonde ir jį keisti, taip pat keisti investavimo kryptis.
Taip pat siūloma sumažinti administracinę naštą, kai netenkama pensijos dalies dėl fondų taikomų administravimo mokesčių. Gyventojams siekiama sudaryta galimybę patiems mokėti papildomas įmokas ir papildomai būti skatinamiems iš valstybės biudžeto.
Taip pat numatytos papildomos įmokos – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio – vienam iš tėvų, kurie augins vaiką iki trijų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“ arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Šios įmokos būtų dvigubinamos, jeigu būtų auginami du vaikai iki trijų metų ir trigubinami, jeigu trys.
Siūloma mažinti atskaitymus nuo įmokų ir turto. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė Vyriausybės pateiktiems pakeitimams ir nuo 2013 metų siūlo atskaitymus nuo turto nustatyti ne didesnius kaip 0,5 proc. Dabar tas mokestis negali viršyti 1 proc.
Pamažu siūloma visiškai atsisakyti atskaitymų nuo įmokų: 2013 metais jie būtų 2 proc., o vėliau kasmet mažėtų po 0,5 punkto iki nulio. Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo įmokos dydis – iki 10 proc., realiai rinkoje taikomas – iki 3 procentų.
Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis „Sodros“ įmokų – pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įstatyme numatytą ribą – 5,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifo.
2009 metais pervedimai į pensijų fondus buvo sumažinti iki 2 proc. „Sodros“ pervedamos įmokos į fondus nuo 2012 metų pradžios sumažintos dar 0,5 procentinio punkto iki 1,5 procento.
