Taip jau sutapo, kad R.Tumino pagal Grigorijaus Kanovičiaus kūrinį pastatytas spektaklis apie žydus bus rodomas likus savaitei iki „Toronto Pride“ eitynių, kuriose ketina apsilankyti Rusijos disidentės „Pussy Riot“. Tuo tarpu J.Vachtangovo valstybinis teatras Torontui ketina atskleisti kitą meninio protesto formą, rašo „The Star“, kuriam pavyko susitarti su R.Tuminu dėl interviu telefonu.
Rusija yra viduramžių šalis. Tamsi šalis. Bet kartais sveika, kad kai kurie menininkai būtų cenzūruojami, kai jie painioja demokratiją ir laisvę su neklasine visuomene ir beskonybe.
– Kaip manote, kodėl ši pjesė aktuali pasauliui šiuo metu? – R.Tumino paklausė „The Star“.
– Pirmą kartą ją stačiau prieš 20 metų. Tuomet Sovietų Sąjunga griuvo, buvo mažai tikslų, mažai ateities. Buvo per daug kulkų ir per mažai minčių. Deja, ratas apsisuko ir mes vėl atsidūrėme jo pradžioje.
– Kodėl autorius rašė šį kūrinį?
– Be abejo, tai politinis pareiškimas. Skambutis veikti. Viena vertus, tai gali pasirodyti paprasta žmonių istorija, bet kartu turi suprasti, kaip pavojinga ir rizikinga vaizduoti žydus šiandienos Maskvos scenoje. Viena vertus, dabartinė valdžia daug padarė padėdama Rusijos žydams, o kita vertus, visa kova su Ukraina turi religinių ir politinių poteksčių. Tai delikati, sudėtinga situacija.
Rusija šiandien yra trečiajame iš penkių Šekspyro tragedijos veiksmų. Mes tik viduryje kelio iki uždangos nusileidimo.
– Ką reiškia būti menininku šiandienos Rusijoje?
– Rusija šiandien yra trečiajame iš penkių Šekspyro tragedijos veiksmų. Mes tik viduryje kelio iki uždangos nusileidimo. Čia yra išdavystė, agresija, tuštuma, pavydas. Ir šiandien menininkas Rusijoje privalo dairytis per petį. Jis turi būti labai aktyvus gindamasis ir gindamas kolegas.
– Ar šiuo metu Rusijoje egzistuoja cenzūra?
– Tai sunkus klausimas. Niekas iš tikrųjų necenzūruoja teatro veiklos. Niekas neturi tam teisės. Niekas nedrįstų tokiu būdu liesti menininkų. Tačiau mums gali tekti pristatyti savo planuojamus darbus komisijai. Tai daug ką gąsdina.
– Tačiau ką jūs pasakytumėte apie V.Putino vyriausybės veiksmus prieš, pavyzdžiui, „Pussy Riot“?
– Rusija yra viduramžių šalis. Tamsi šalis. Bet kartais sveika, kad kai kurie menininkai būtų cenzūruojami, kai jie painioja demokratiją ir laisvę su neklasine visuomene ir beskonybe. Demokratija yra tai, ko reikia išmokti, subrandinti. Tik vidutinybės gali klykti apie cenzūrą.
– Ar jums patinka gyventi dabartinėje Rusijoje?
– Aš laimingas dirbdamas savo darbą ten, kur jis rūpi auditorijai ir daro jai poveikį, net jei iškyla sunkumų ir nežinome, ką dar atneš ateitis. Man viskas gerai. Žinote, kadaise Shakespeare'as rašė: „Visas pasaulis – tai scena, o visi vyrai ir moterys – tik aktoriai.“ Tuo tarpu prancūzų poetas Guillaumeas Du Bartas matė kitaip: „Mes visi aktoriai pasaulio scenoje, bet vaidmenis mums paskyrė Dievas.“
