Mykolo Romerio universiteto profesorius R.Jasinavičius stebisi, kad darbo pasiūlą rinkoje kuriantys darbdaviai yra paliekami saviugdai, o daugelis žmonių vis dar įsitikinę, kad jais privalo pasirūpinti valstybė.
„22 metus gyvename nepriklausomoje valstybėje, tačiau daugelis vadovaujasi sovietmečio paradigmomis, vis dar norime būti valdžios išlaikytiniai: ji turi kurti darbo vietas, suteikti žmonėms visas sąlygas dirbti ir mokytis“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė R.Jasinavičius.
Profesorius sako, jog per 22 nepriklausomybės metus Lietuvos gyventojai taip ir neatsikratė išlaikytinio mentaliteto, nes jis esantis patogus norintiems visuomet rinktis lengvesnį kelią.
„Išlaikytinio mentalitetas labai patogus „gudručiams“. Kai žmogus gali rinktis, valgyti už dyką ar užsidirbti, „gudrutis“ rinksis pirmąjį, lengvesnį, variantą. Į pasaulį ateiname kaip išlaikytiniai ir tokie būname iki 12–14 metų, o šiais laikais gal net ir iki 30 metų. Tėvai jauną žmogų išlaiko, leidžia į mokslus. Tačiau baigęs mokslus dažnas mąsto, kad jei tėvai nebegali išlaikyti, tai turėtų padaryti valstybė. Ji neva privalo jam duoti darbą ir gerą algą, nes jis stengėsi mokytis. Tačiau fiziškai ir protiškai subrendęs žmogus neturėtų būti išlaikytinis“, – sakė R.Jasinavičius.
Jis stebisi, jog baigdami universitetą žmonės neįgyja įgūdžių, kurie leistų patiems susikurti darbo vietą. „Jauni žmonės yra parengti būti darbgaviais. Anksčiau gaudavę pavalgyti, vėliau, kad gautų pavalgyti, sutinka eiti dirbti. Deja, mūsų švietimo sistema ugdo vien darbgavius, kuriems reikia duoti paruoštą darbo vietą. O kas ugdo darbdavius? Jei efektyvių darbo vietų kūrimas mums nereikalingas, galime darbdavius palikti saviugdai, kaip dabar yra“, – kalbėjo R.Jasinavičius.
„Teisininko darbui beveik nereikia fizinio kapitalo, tačiau 90 proc. diplomuotų teisininkų ieško samdomo darbo. Taip atsitinka todėl, kad jie neparengti patys susikurti darbo vietą“, – stebėjosi buvęs pramonės ministras.
Anot jo, sprendžiant šias problemas visų pirma būtina sukurti darbdavių ugdymo sistemą, o Vyriausybę sakė tiesiog skatinant nedarbą.
„Didžiausia žala darbo rinkai, kad nedirbančiam žmogui mokama 650 litų pašalpa ir suteikiama įvairių lengvatų. O dirbančiam už minimalią algą į rankas mokami 676 litai. Tad skirtumas tarp sunkaus darbo ir nedarbo tėra 26 litai. Akivaizdu, kad valstybė skatina nedarbą. Tad kol nematuojame išsilavinimo ir darbo rezultatų, mokame ne už juos, o vyrauja požiūris, kad nedirbant gauti pašalpas labiau apsimoka, niekas nesikeis“, – sakė R.Jasinavičius.
